Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 22

Rau Siab Ntso Taug “Txojkev uas Dawbhuv”

Rau Siab Ntso Taug “Txojkev uas Dawbhuv”

‘Nyob qhov ntawd yuav muaj ib txoj kev hu ua Txojkev uas Dawbhuv.’​—YAXAYAS 35:8.

ZAJ NKAUJ 31 Taug Nraim Nrog Vajtswv!

ZAJ NO THAM TXOG DAB TSI? a

1-2. Cov Yudais uas nyob rau lub nroog Npanpiloos yuav tau ua tib zoo txiav txim siab li cas? (Exalas 1:2-4)

 TUS vaj ntxwv tau tshaj tawm tias cov Yudais uas raug ntes los ua cev qhev hauv lub nroog Npanpiloos tau 70 lub xyoos yuav tau rov qab mus nyob rau lawv qub teb qub chaw dua. (Nyeem Exalas 1:2-4.) Tsuas yog Yehauvas tib leeg nkaus nkaus xwb thiaj tso tau cov Yudais dim, yeeb vim yog Npanpiloos tau ntes leej twg lawm, tus ntawd yeej tsis dim ib zaug li. (Yaxayas 14:4, 17) Muaj ib tug vaj ntxwv tuaj ntaus yeej lub nroog Npanpiloos, nws thiaj hais kom cov Yudais rov qab mus rau teb chaws Ixayees. Yog li ntawd, txhua tus txiv tsev yuav tau ua tib zoo txiav txim siab seb lawv yuav nyob hauv teb chaws Npanpiloos los sis yuav tau mus rau lawv teb lawv chaw. Vim li cas txoj kev txiav txim siab no tsis yooj yim rau cov txiv tsev?

2 Muaj ib txhia hnub nyoog los kuj nchav lawm ces mus tsis taus. Hos muaj ib txhia kuj yug rau lub nroog Npanpiloos thiab lawv tsuas paub lub teb chaws ntawd xwb. Tsis tas li ntawd, lawv tsuas paub tias teb chaws Ixayees tsuas yog lawv poj koob yawm txwv tej qub teb qub chaw. Hos muaj ib txhia Yudais kuj muaj txiag nplua nuj nyob rau hauv lub nroog Npanpiloos ces yog li ntawd tej zaum lawv tsis xav tso lawv tej vaj tse los sis tej lag luam mus nyob rau ib lub teb chaws uas lawv twb tsis paub txog.

3. Cov Yudais uas muaj kev ntseeg yuav tau txais koob hmoov li cas thaum lawv rov qab los rau teb chaws Ixayees?

3 Cov Yudais uas muaj kev ntseeg xam pom tias rov qab los mus rau teb chaws Ixayees yeej zoo tshaj li tej lawv muab tso tseg cia. Qhov koob hmoov uas zoo tshaj ntawd yog lawv txoj kev teev tiam. Nyob rau lub nroog Npanpiloos, muaj tshaj li 50 lub tuam tsev teev tiam tej pej kum dab tiam sis tsis muaj ib lub tuam tsev siv los teev tiam Yehauvas li. Tsis muaj thaj rau cov neeg Ixayees tua tsiaj fij raws li Mauxes Txoj Kev Cai thiab tsis muaj cov pov thawj los tua tsiaj fij. Tsis tas li ntawd, Yehauvas cov tib neeg yeej tsis coob npaum li tej pej kum neeg uas tsis ntseeg Yehauvas thiab tsis quav ntsej Yehauvas tej kev cai. Yog li ntawd, cov Yudais uas muab siab teev tiam Yehauvas thiaj li tos tsis hnyu yuav rov qab mus nyob rau lawv qub teb qub chaw xwv lawv thiaj tau teev tiam Yehauvas kaj siab lug tso siab plhuav.

4. Yehauvas cog lus tias nws yuav pab cov Yudais li cas thaum lawv rov los rau teb chaws Ixayees?

4 Txoj kev uas mus ntawm lub nroog Npanpiloos mus rau teb chaws Ixayees deb li plaub lub hlis tiam sis Yehauvas cog lus tias nws yuav muab txhua yam tshem ntawm lawv hauv ntej mus. Yaxayas sau tias: “Kho kev tom roob mojsab qhua tos [Yehauvas]! Kho kev tom tiaj suabpuam kom ncaj rau [Yehauvas]! . . . Tej qhov zawj muab txhub kom sib txig, thiab muab qhov siab thiab qhov qis pheej kom tiaj xwmyeem.” (Yaxayas 40:3, 4) Yog li ntawd, qhov uas cov Yudais taug txoj kev ncaj nraim hauv teb chaws moj sab qhua yuav yooj yim thiab nrawm dua li taug txoj kev nce toj nqes taug tej roob tej ha.

5. Txoj kev uas taug ntawm Npanpiloos mus rau teb chaws Ixayees tau muab tis npe li cas?

5 Niaj hnub no tej txoj kev loj yeej muaj npe los sis zauv tis rau. Yog li ntawd, txoj kev uas Yaxayas sau txog kuj muaj npe tib yam nkaus. Nws sau li no tias: ‘Nyob qhov ntawd yuav muaj ib txoj kev hu ua Txojkev uas Dawbhuv. Tsis muaj neeg txhaum taug txojkev ntawd li.’ (Yaxayas 35:8) Lo lus cog tseg no pab tau cov Ixayees uas nyob thaum ntawd li cas? Thiab ho pab tau peb niaj hnub nim no li cas?

“TXOJKEV UAS DAWBHUV”​—THAUM NTAWD THIAB NIM NO

6. Vim li cas txoj kev no ho muab tis npe hu ua dawb huv?

6 Txoj kev no muab tis tias dawb huv vim tsis muaj ib tug neeg Yudais uas nyiam ua phem ua qias yuav taug txoj kev ntawd. Xws li cov Yudais uas nyiam ua kev plees kev yi, pe dab pe mlom, thiab lwm yam kev txhaum loj. Cov Yudais uas rov qab los yuav yog ib “haiv neeg uas dawb huv” rau Vajtswv. (2 Kevcai 7:6) Qhov no tsis tau hais tias cov uas los tim Npanpiloos los yuav tsis tau hloov lawv lub neej kom haum Yehauvas siab.

7. Piav seb cov Yudais yuav tau hloov li cas.

7 Cov Yudais uas yug hauv lub nroog Npanpiloos thiab lwm cov Yudais twb swm tej kev coj noj coj ua nyob rau hauv lub nroog Npanpiloos tag lawm. Tau ntau ntau xyoo tom qab cov Yudais los rau hauv teb chaws Ixayees, Exalas mam li paub tias cov Yudais mus yuav pej kum neeg tej ntxhais los ua poj niam. (Khiav Dim 34:15, 16; Exalas 9:1, 2) Tom qab no tus Tswv Xeev Nehemis ntseeg tsis taus li tias cov me nyuam uas yug hauv teb chaws Ixayees twb tsis paub cov Yudais tej lus. (2 Kevcai 6:6, 7; Nehemis 13:23, 24) Cov me nyuam no yuav ua cas paub hlub thiab teev tiam Yehauvas yog tias lawv twb tsis paub thiab tsis to taub lus Henplais? Lawv yuav ua li cas nkag siab Vajtswv Txoj Lus ua lus Henplais? (Exalas 10:3, 44) Yog li ntawd, cov Yudais no yuav tau hloov ntau yam tiam sis yuav yooj yim dua rau lawv hloov vim lawv nyob rau teb chaws Ixayees uas tseem tab tom txhim kho txoj kev pe hawm Yehauvas dua tshiab.​—Nehemis 8:8, 9.

Txij ntua xyoo 1919 los mus, coob leej ntau tus tawm hauv lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais los taug “Txojkev uas Dawbhuv” (Saib nqe 8)

8. Ua li cas peb ho xav paub txog tej yam uas twb muaj tshwm sim yav ntuj puag thaum ub lawm? (Saib daim duab ntawm lub khaum.)

8 Muaj ib txhia tau hais tias vim li cas peb ho xav paub txog tej yam los raug cov Yudais yav ntuj puag thaum ub. Peb yuav tau paub rau qhov peb tab tom taug “Txojkev uas Dawbhuv” tib yam li lawv, tsis hais cov xaiv tseg los yog lwm pab yaj, peb yuav tau taug nraim “Txojkev uas Dawbhuv” rau qhov yuav pab kom peb kub siab lug teev tiam Yehauvas tam sim no thiab yav tom ntej. b (Yauhas 10:16) Txij xyoo 1919 tom qab Yexus yug, muaj coob leej ntau tus txiv neej, poj niam, menyuam tau tawm hauv Npanpiloos tus loj dua ntais uas yog kev ntseeg cuav thiab los mus taug txoj kev uas dawb huv. Tej zaum koj kuj nrog cov taug txoj kev no ua nphoo ntxuas. Tib neeg twb pib taug txoj kev no tau kwv lam li 100 xyoo dhau los lawm tiam sis ib txhia twb npaj txoj kev no tau ntau pua xyoo ua ntej ntawd.

NPAJ TXOJ KEV

9. Raws li Yaxayas 57:14, tau npaj “Txojkev uas Dawbhuv” li cas?

9 Cov Yudais uas tawm hauv lub nroog Npanpiloos los, Yehauvas tau muab txhua yam khuam lawv kev tshem huv tib ntxiag ntawm lawv hauv ntej mus. (Nyeem Yaxayas 57:14.) Ua li niaj hnub nim no Yehauvas ho tau npaj “Txojkev uas Dawbhuv” li cas? Tau ntau pua xyoo ua ntej xyoo 1919, Yehauvas siv cov txiv neej uas muaj kev ntseeg rau nws npaj kom cov muaj siab mos siab muag thiaj li tawm tau hauv lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais los mus teev tiam Yehauvas. (Muab piv rau Yaxayas 40:3.) Cia peb ua tib zoo soj ntsuas seb lawv tau npaj txoj kev no li cas.

Tau ntau pua xyoo, cov txiv neej uas hwm Vajtswv tau pab tib neeg tawm hauv lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais (Saib nqe 10-11)

10-11. Muab phau Vajlugkub luam thiab txhais pab tau tib neeg li cas? (Saib daim duab.)

10 Luam tawm. Thaum kwv lam li xyoo 1450, phau Vajlugkub tsuas xuas tes sau mus mus los los xwb. Ua li no siv sij hawm ntev heev thiaj sau tiav ib phau thiab ua rau cov Vajlugkub kim kawg li yuav tsis taus vim tsuas muaj qho nyuag phau los siv. Tiam sis thaum ua tau lub cav luam ntawv mas yooj yim luam phau Vajlugkub heev thiab muab tseb tawm rau tib neeg tau nyeem.

11 Txhais tawm. Tau ntau pua xyoo, phau Vajlugkub tsuas muaj ua lus Latee xwb. Yog li ntawd, cov neeg kawm ntawv siab thiaj li nkag siab xwb. Thaum muab phau Vajlugkub luam tawm ntau ntau, cov tib neeg uas hwm Vajtswv thiaj li sib zog ntsos muab phau Vajlugkub txhais tawm ua lwm yam lus. Tam sim no cov uas nyeem Vajlugkub thiaj li muab tau cov lus uas lawv nyeem piv rau tej txiv plig los sis xib hwb qhia.

Cov txiv neej uas hwm Vajtswv tau pab tib neeg tawm hauv lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais (Saib nqe 12-14) c

12-13. Piav seb thaum kwv lam li xyoo 1835, muaj ib co tub kawm Vajlugkub muab kev ntseeg cuav lub qe nthuav qhia sawv daws li cas.

12 Tej ntaub ntawv Vajlugkub. Cov ua tib zoo tshuaj thiab nyeem phau Vajlugkub pom ntau yam. Cov txiv plig los sis xib hwb chim heev rau lawv vim lawv muab tej yam uas lawv kawm tau hauv phau Vajlugkub nthuav qhia rau lwm tus. Thaum kwv lam xyoo 1835, muaj ib co txiv neej txawm pib luam tawm tej daim ntawv me me coj mus tseb rau sawv daws kom tib neeg paub txog tej kev ntseeg cuav lub qe.

13 Kwv lam li xyoo 1835, muaj ib tug txiv neej npe hu ua Helim Nkus (Henry Grew) uas hwm Vajtswv tau luam tawm ib daim ntawv me me uas hais txog thaum ib tug tuag zoo li cas lawm. Nyob rau hauv daim ntawv ntawd, nws kuj siv cov nqe Vajlugkub los qhia tias qhov uas tsis txawj tuag yog ib yam uas Vajtswv thiaj pub tau, tib neeg tsis yog yug los es twb muaj lawm. Nyob rau xyoo 1837, muaj ib tug xib hwb npe hu ua Ntsauj Xataus (George Storrs) khaws tau daim ntawv me me no thaum nws caij tsheb nqaj. Nws muab nyeem thiab xam pom tias nws nrhiav tau qhov tseeb lawm tiag. Nws thiaj li muab qhia tawm rau sawv daws paub. Nyob rau xyoo 1842, nws thiaj li piav ntau ntau zaj lus qhuab qhia. Muaj ib zaj hu ua “Cov Neeg Lim Hiam Puas Tseem Nyob Tom Qab Lawv Tuag?” Muaj ib tug hluas uas mloog Ntsauj Xataus qhia yog Tshalau Tes Laxaum (Charles Taze Russell).

14. Vim twb muaj lwm tus tshawb nrhiav ua ntej ho pab tau Kwv Tij Laxaum thiab cov uas nrog nws li cas? (Saib daim duab.)

14 Vim twb muaj lwm cov tshawb nrhiav ua ntej Kwv Tij Laxaum thiab cov uas nrog nws kawm phau Vajlugkub, lawv thiaj muab tau cov ntaub ntawv uas luag twb xub tshawb nrhiav coj los saib thiab cov Vajlugkub uas luag muab txhais tawm. Lawv kuj kawm tau ntau yam los ntawm Helim Nkus, Ntsauj Xataus, thiab lwm cov. Kwv Tij Laxaum thiab cov uas nrog nws kuj luam tau ntaub ntawv ntau heev txog phau Vajlugkub.

15. Muaj dab tsi tshwm sim rau xyoo 1919?

15 Nyob rau xyoo 1919, lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais tswj tsis tau Vajtswv cov tib neeg lawm. Xyoo ntawd, “tus qhev ncaj thiab ntse” pib ua hauj lwm xwv cov muaj lub siab mos muag thiaj los taug tau “Txojkev uas Dawbhuv.” (Mathais 24:45-47) Tes hauj lwm uas cov yav thaum ub tau ua pab tau tib neeg los paub Yehauvas, Yehauvas lub ntsiab, thiab paub ua lub neej kom raws li Yehauvas tej kev cai xwv lawv thiaj taug nraim txoj kev ntawd. (Pajlug 4:18) Yehauvas yeej paub zoo tias nws cov tib neeg yuav hloov tsis tau nthawv nthav txhua yam. Nws thiaj li maj mam kho nws cov tib neeg ua ntu zus. (Saib lub ntsiab “ Yehauvas Kho Nws Cov Tib Neeg Ua Ntu Zus.”) Hnub uas sawv daws ua tau txhua yam haum Yehauvas siab ntshe sawv daws yuav zoo siab heev!​—Kaulauxais 1:10.

“TXOJKEV UAS DAWBHUV” TSEEM QHIB

16. Txij xyoo 1919, tau kho “Txojkev uas Dawbhuv” li cas rau li cas? (Yaxayas 48:17; 60:17)

16 Txhua txoj kev yeej yuav tau kho. Zoo tib yam li ntawd txij xyoo 1919, “Txojkev uas Dawbhuv” thiaj tau muab kho ua ntu zus xwv tib neeg thiaj li tawm hauv lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais los mus taug txoj kev no. Tus qhev ncaj thiab ntse thiaj rau rau siab ua hauj lwm ces nyob rau xyoo 1921, thiaj muaj ib phau ntawv los mus pab tib neeg kawm qhov tseeb nyob hauv phau Vajlugkub. Phau ntawv no lus Askiv hu ua The Harp of God thiab tau muab luam tawm yuav luag rau plhom phau thiab muab txhais ua 36 yam lus. Muaj coob leej ntau tus thiaj kawm thiab paub qhov tseeb. Tsis ntev tas los no peb muaj dua ib phau ntawv los mus qhia tib neeg kawm phau Vajlugkub hu ua Nyob Kaj Siab Lug Mus Ib Txhis. Nyob rau tiam kawg no, Yehauvas siv nws lub koom haum los mus luam thiab tso tawm tej ub tej no kom nkag siab nws Txoj Lus xwv peb thiaj li taug nraim “Txojkev uas Dawbhuv.”​—Nyeem Yaxayas 48:17; 60:17.

17-18. “Txojkev uas Dawbhuv” yuav coj mus txog qhov twg?

17 Thaum muaj ib tug kawm Vajlugkub, zoo yam li nws los taug “Txojkev uas Dawbhuv.” Muaj ib txhia taug me ntsis xwb ces kuj tawm ntawm txoj kev ntawd mus lawm. Hos ib txhia haj tseem taug nraim txoj ntawd mus kom kawg. Ua li thaum kawg ntawd muaj dab tsi?

18 Cov uas muaj kev vam kev cia siab mus nyob saum ntuj ceeb tsheej taug “Txojkev uas Dawbhuv” yuav mus nyob “Vajtswv lub Vaj” saum ntuj ceeb tsheej. (Tshwmsim 2:7) Hos cov uas muaj kev vam kev cia siab hauv ntiaj teb uas taug txoj kev no yuav tsis muaj kev txhaum ntxiv lawm tom qab 1,000 xyoo. Yog koj tab tom taug txoj kev no, tsis txhob thim rov qab thiab tsis txhob tawm rau qhov twg mus txog thaum lub qab ntuj tshiab! Thaum koj taug txoj kev no, mam mus mam saib.

ZAJ NKAUJ 24 Mus Saum Yehauvas Lub Roob

a Yehauvas hu txoj kev uas taug ntawm lub nroog Npanpiloos mus rau teb chaws Ixayees tias yog “Txojkev uas Dawbhuv.” Yog li ntawd, Yehauvas puas tau cheb txoj kev rau nws cov tib neeg niaj hnub nim no thiab? Nyob rau xyoo 1919 tom qab Yexus yug, muaj qas txhiab qas vam leej tau tawm hauv lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais thiab lawv los mus taug rau “Txojkev uas Dawbhuv.” Tag nrho peb txhua tus yuav tau taug nraim txoj kev no kom mus txog chaw.

c DAIM DUAB: Kwv Tij Laxaum thiab cov uas nrog nws siv tej ntaub ntawv uas luag twb xub muab kawm ua ntej lawm los pab lawv