Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Phau Vajlugkub Puas Tseem Hloov Koj Lub Neej?

Phau Vajlugkub Puas Tseem Hloov Koj Lub Neej?

“Nej yuav tsum txais kev hloov dua siab nej tej kev xav thiaj hloov dua tshiab.”​—LOOS 12:2.

ZAJ NKAUJ: 29, 52

1-3. (1) Tom qab peb ua kevcai raus dej, tseem nyuaj rau ib txhia hloov li cas? (2) Vim nyuaj hloov heev, peb ib txhia xav paub txog 2 lus nug twg? (Saib daim duab ntawm sab no.)

TAU ntau xyoo ib tug txivneej hu ua Vam Kaim ua neeg twv nyiaj twv txiaj, haus yeeb haus tshuaj, quav dej quav cawv. [1] (Saib cov lus qhia rau zaj no.) Thaum nws kawm txog Yehauvas, nws tau txiav txim siab tias nws xav nrog Yehauvas sib raug zoo, nws thiaj hloov ntau yam hauv nws lub neej. Twb yog muaj Yehauvas thiab phau Vajlugkub pab, nws thiaj hloov tau xwb.​—Henplais 4:12.

2 Tom qab Vam Kaim ua kevcai raus dej lawd, nws pom tias nws yuav tau hloov nws tus cwj pwm nws thiaj ua tau ib tug Khixatia zoo. (Efexau 4:31, 32) Vam Kaim ib txwm yog ib tug neeg siab luv heev. Thaum nws los ua ib tug Timkhawv lawd, nws pom tias tseem nyuaj heev rau nws tswj nws lub siab. Vam Kaim hais tias qhov uas nws tso tau kev twv txiaj, kev haus yeeb haus tshuaj tseg, twb nyuaj tsis npaum li qhov uas nws xyaum ua siab ntev. Vam Kaim thov Yehauvas tas zog thiab rau siab ntso kawm Vajlugkub thiaj rub tau nws lub siab ntev lawm.

3 Peb coob tus tau hloov ntau yam thiaj los yoog raws li phau Vajlugkub hais, peb mam ua tau kevcai raus dej. Txawm li ntawd los, thaum peb los ua ib tug Timkhawv lawd, tseem tshuav ntau yam uas peb yuav tsum hloov ntxiv, peb thiaj yoog tau Vajtswv thiab Yexus Khetos tus cwj pwm. (Efexau 5:1, 2; 1 Petus 2:21) Tej zaum yus yog ib tug neeg yws taus lossis nyiam taug xaiv. Lossis yus yog ib tug neeg siab me heev, yus cia li tsis kam ua qhov yog li lawm. Yog yus twb nrhiav kev los hloov tej no tau ntau xyoo lawm tiamsis tseem ua yuam kev qees, yus yuav xav tias: ‘Ua cas nyuaj hloov ua luaj li? Kuv yuav ua li cas ntxiv kuv thiaj hloov tau kuv tus cwj pwm raws li phau Vajlugkub hais?’

KOJ YEEJ UA TAU HAUM YEHAUVAS SIAB

4. Ua cas nyuaj rau peb ua haum Yehauvas siab txhua lub sijhawm?

4 Peb yeej hlub Yehauvas thiab xav ua raws li nws lub siab nyiam. Tiamsis vim peb yog neeg txhaum, peb ua tsis tau haum nws siab txhua lub sijhawm. Peb xav ib yam li Povlauj tau hais: “Kuv xav ua zoo, tiamsis kuv ua tsis tau.”​Loos 7:18, TMZ; Yakaunpau 3:2.

5. (1) Ua ntej peb ua tau ib tug Khixatia, peb yuav tsum tso tseg tej yam zoo li cas? (2) Peb nrog peb lub siab sib qhau li cas?

5 Ua ntej peb ua tau ib tug Khixatia, peb yuav tsum tso tseg tej yam uas Yehauvas ntxub. (1 Khaulee 6:9, 10) Tiamsis peb tseem yog neeg txhaum. (Khaulauxi 3:9, 10) Yog li ntawd, txawm peb twb ua kevcai raus dej tau ntau xyoo lawm los, peb tseem ua tau yuam kev qees. Muaj tej lub caij uas peb ntshaw lossis xav ua tej yam tsis zoo. Tej zaum kuj nyuaj rau peb coj tus cwj pwm zoo thiab. Qhov no zoo yam li peb nrog peb lub siab sib qhau ntag. Ib txhia sib qhau li ntawd tas niaj tas xyoo.

6, 7. (1) Txawm tias peb yog neeg txhaum los ua cas peb thiaj nrog tau Vajtswv sib raug zoo? (2) Vim li cas peb yuav tsum thov kom Yehauvas zam txim rau peb?

6 Peb yog neeg txhaum tiamsis Yehauvas tseem cia peb teev tiam nws thiab nrog nws sib raug zoo. Nco ntsoov tias twb yog Yehauvas pom tej yam zoo uas peb muaj, nws thiaj rub peb los paub nws es nrog nws ntaus phoojywg. (Yauhas 6:44) Yehauvas paub tias muaj tej lub sijhawm peb yuav ua tau yuam kev. Txawm li ntawd los, nws tseem xav nrog peb sib raug zoo thiab.

7 Yehauvas hlub peb tshaj plaws li nws thiaj txib nws tus Tub Yexus los hauv ntiajteb los tuag txhiv noob neej. (Yauhas 3:16) Vim muaj tus nqe txhiv yog peb lees txim ces Yehauvas yuav zam tau peb. Peb tso siab plhuav tias Nws tseem xav nrog peb sib raug zoo li qub. (Loos 7:24, 25; 1 Yauhas 2:1, 2) Tej zaum ib txhia xav tias lawv tej kev txhaum loj dhau lawm, tiamsis nco ntsoov tias Yexus tuag txhiv cov neeg txhaum uas ntxeev dua siab tshiab. Zoo rau peb thov Yehauvas tsis tseg kom nws zam txim rau peb. Yog peb tsis thov txim ces peb zoo li tus neeg uas txhais tes twb lo av tas lawm los nws txhob txwm tsis kam ntxuav li. Zoo kawg li uas Yehauvas qheb kev rau peb tibneeg txhaum los nrog nws sib raug zoo!​—Nyeem 1 Timaute 1:15.

8. Vim li cas peb yuav tsum tswj peb lub siab tiag?

8 Yehauvas yeej zam txim rau cov uas ua txhaum, tiamsis tsis yog peb yuav ua txhaum ywj siab li cas los tau. Yehauvas twb qhia peb lawm tias nws xav kom peb coj li cas. (Ntawv Nkauj 15:1-5) Yog peb xav nrog Yehauvas sib raug zoo, peb yuav tsum xyaum Yehauvas thiab nws tus tub Yexus. Yog peb lub siab ntshaw tej yam tsis zoo, peb yuav tau ua tiag tswj. Thaum peb ua li ntawd, tej zaum peb yuav tswj tau peb lub siab kom txhob ntshaw yam ntawd ntxiv. Txawm peb twb ua kevcai raus dej ntev lawm los, peb yuav tsum tas zog kho peb lub siab xwv peb thiaj coj tau tus cwj pwm zoo.​—2 Khaulee 13:11.

9. Ua cas peb thiaj paub tias tsis yog yus muab “tus neeg tshiab los hnav” tib zaug xwb?

9 Tus tubtxib Povlauj hais li no rau cov Khixatia: “Tso tus neeg qub hauv lub neej qub tseg, yog tus neeg qub uas raug txojkev ntshaw ntxias coj mus puam tsuaj, thiab cia nej . . . tej kev xav raug hloov dua tshiab, thiab muab tus neeg tshiab los hnav, yog tus neeg uas raug muab tsim kom ncaj ncees thiab dawb huv tseeb tiag ib yam li Vajtswv.” (Efexau 4:22-24) Yog li ntawd, tsis yog peb muab “tus neeg tshiab los hnav” tib zaug xwb, tiamsis peb yuav tsum peem thiab kho peb lub siab mus li. Tsis muaj ib hnub uas peb yuav kawm tau txhua yam txog Yehauvas. Yog li, zoo uas peb rau siab kawm Vajlugkub xwv peb thiaj yoog tau Yehauvas.

UA CAS HO NYUAJ UA LUAJ LI?

10. (1) Yog peb xav coj raws li phau Vajlugkub, peb yuav tsum ua dabtsi? (2) Peb yuav kawm txog 2 lo lus nug twg?

10 Yog peb xav coj raws li phau Vajlugkub, peb yuav tsum peem tiag peb thiaj hloov tau. Ua cas ho nyuaj ua luaj? Ua cas Yehauvas ho tsis ua kom yoojyim rau peb hloov?

11-13. Txawm tsis yoojyim los, vim li cas Yehauvas xav kom peb rau siab ntso hloov peb tus cwj pwm?

11 Thaum peb xav txog lub qab ntuj khwb, lub hnub lub hli, thiab tej hnub qub saum nruab ntug, peb pom tias Yehauvas muaj zog loj zog nchav tshaj plaws li. Nws muaj zog npaum li cas? Muab xav rau lub hnub uas Yehauvas tau tsim. Lub hnub muaj hluavtaws kub cig tej niag ntshuas. Tej sab hnub thiaj ci tuaj txog lub ntiajteb uas peb nyob. Tsuas yog ib feem ntawm cov sab hnub ntawd thiaj ci tshab txheej huab uas qhwv lub ntiajteb no xwb, tiamsis tseem yug tau ib puas tsav yam hauv lub ntiajteb. (Ntawv Nkauj 74:16; Yaxaya 40:26) Yehauvas lub zog loj kawg nkaus li tiag. Nws kuj pub dag zog rau nws cov tub qhe hauv ntiajteb no thaum lawv cheem tsum kev pab thiab. (Yaxaya 40:29) Yog li ntawd, Yehauvas yeej muaj hwjchim hloov tau peb lub siab kom txhob ntshaw tej yam phem. Tiamsis ua cas nws ho tsis ua li ntawd?

12 Yehauvas tsis ua li ntawd vim nws xav kom peb txiav txim siab rau peb tus kheej seb peb yuav mloog nws lus los tsis mloog. Xatas liam tias Yehauvas tsis muaj cai kav noob neej. Tiamsis thaum peb txiav txim siab mloog Yehauvas lus thiab ua raws li nws siab nyiam, ces qhia tias peb hlub Nws thiab xav ua haum nws siab. Kuj qhia tias peb zwm rau nws txojkev kav tiag. Yehauvas pom tias yeej tsis yoojyim rau peb hloov peb tus cwj pwm, tiamsis thaum peb muab siab npuab nws ua rau nws zoo siab heev.​—Yauj 2:3-5; Paj Lug 27:11.

13 Yehauvas hais tias peb yuav tsum rau siab ntso xyaum nws. (Khaulauxi 3:12; nyeem 2 Petus 1:5-7.) Nws xav kom peb tswj peb lub siab tiag, peb thiaj tsis xav txog tej yam phem. (Loos 8:5; 12:9) Txawm tsis yoojyim los, thaum peb hloov tau raws li Yehauvas lub siab nyiam ces peb yuav zoo siab heev.

CIA VAJTSWV TXOJLUS HLOOV KOJ LUB NEEJ

14, 15. Yuav ua li cas peb thiaj xyaum tau tus cwj pwm uas haum Yehauvas siab? (Saib lub ntsiab me, “ Phau Vajlugkub Thiab Kev Thov Vajtswv Pab Lawv Hloov.”)

14 Yuav ua li cas peb thiaj xyaum tau tus cwj pwm uas haum Yehauvas siab? Tsis yog peb yuav hloov peb tus cwj pwm raws li peb siab nyiam, tiamsis peb yuav tsum cia Vajtswv coj peb txoj hau kev. Loos 12:2 hais tias: “Tsis txhob yoog raws li tej neeg tiam no ua. Nej yuav tsum txais kev hloov dua siab nej tej kev xav thiaj hloov dua tshiab. Mas nej yuav paub tias Vajtswv lub siab nyiam li cas thiaj paub tias yam uas zoo thiab yam uas txaus nws siab thiab yam uas zoo kawg nkaus.” Yog li ntawd, peb yuav tsum vam khom Yehauvas es tshawb nrhiav seb Nws xav kom peb coj li cas. Peb yuav tau nyeem phau Vajlugkub txhua txhua hnub, muab tej uas peb nyeem coj los ua zoo xav, thiab thov Yehauvas pub nws lub hwj huam dawb huv rau peb. (Luka 11:13; Kalatia 5:22, 23) Yog peb ua li ntawd ces peb yuav muaj Yehauvas txojkev xav. Tej uas peb ua thiab tej uas peb hais thiaj haum Yehauvas siab. Puas yog peb tsis tas nrog peb lub siab sib qhau lawd? Tsis yog, tiamsis peb yuav tswj tau peb lub siab zoo dua qub.​—Paj Lug 4:23.

Muab tej ntaub ntawv thiab tej nqe Vajlugkub cim cia lossis sau cia, koj thiaj tau saib (Saib nqe 15)

15 Peb yuav tsum nyeem phau Vajlugkub txhua txhua hnub, thiab siv tej ntaub ntawv xws li Phau Tsom Faj thiab phau Awake! los pab peb tshawb nrhiav Vajlugkub. Tej ntaub ntawv ntawd yuav pab kom peb yoog tau Yehauvas thiab kom peb kov yeej tej yam phem uas peb lub siab ntshaw. Yog peb nrhiav tau tej zaj kawm thiab tej nqe Vajlugkub uas pab tau peb, ces zoo rau peb muab cim cia lossis sau cia, peb thiaj tau saib.

16. Ua cas zoo rau peb ua siab ntev xyaum Yehauvas tus cwj pwm?

16 Qhov uas peb xyaum Yehauvas tus cwj pwm tsis yog ib yam uas peb yuav yoog tau sai sai, peb yuav tau siv sijhawm ntev loo. Yog muaj tej yam uas nyuaj heev rau yus xyaum, txhob poob siab. Cia li ua siab ntev xyaum tiag mus. Thaum ntej yus yuav tsum yuam yus lub siab los coj raws li phau Vajlugkub hais. Tiamsis thaum yus yoog kam lawd, yuav yoojyim dua rau yus coj raws li Yehauvas lub siab nyiam.​—Ntawv Nkauj 37:31; Paj Lug 23:12; Kalatia 5:16, 17.

XAV TXOG LUB NEEJ YAV TOM HAUV NTEJ

17. Yog peb npuab siab rau Yehauvas, peb lub neej yav tom hauv ntej yuav zoo li cas?

17 Peb tos ntsoov lub caij uas peb sawvdaws tsis muaj kev txhaum li lawm. Thaum ntawd peb yuav teev tiam Yehauvas mus ib txhis. Peb yuav tsis muaj ib nplooj siab ntxias peb mus ua txhaum lawm. Yuav yoojyim dua rau peb xyaum Yehauvas tus cwj pwm. Txawm tias niaj hnub no peb tseem yog neeg txhaum los, vim muaj tus nqe txhiv peb muaj feem los teev tiam Yehauvas. Yog peb peem tiag thiab hloov raws li nws tej lus qhia hauv phau Vajlugkub, peb yuav ua tau haum Yehauvas siab.

18, 19. Ua cas peb thiaj paub tseeb tias phau Vajlugkub hloov tau peb lub neej?

18 Xav txog tus kwvtij hu ua Vam Kaim uas peb tham txog tom hauv paus. Nws xav rub tau nws lub siab ntev, nws thiaj ua zoo xav txog tej uas nws nyeem hauv phau Vajlugkub thiab nrhiav kev los hloov nws lub neej. Nws kuj mloog cov Khixatia hauv lub koom txoos uas qhuab qhia nws. Nws xyaum li no tau ob peb xyoos. Thaum nws ua tau siab ntev zuj zus lawd nws thiaj tau ua ib tug tub leg num hauv lub koom txoos. Niaj hnub nimno, Vam Kaim twb ua ib tug txwj laus tau 20 lub xyoos lawm. Nws tseem tswj nrees nws tus kheej kom txhob coj tus cwj pwm qub.

19 Vam Kaim tus qauv qhia tias peb yeej hloov tau peb tus cwj pwm kom haum Yehauvas siab. Yog peb ua li ntawd, peb yuav hajyam txav ze rau Yehauvas. (Ntawv Nkauj 25:14) Thaum peb pom Yehauvas txhais tes pab peb hloov, ces peb yuav paub tseeb tias Vajtswv Txojlus yeej hloov tau tibneeg lub neej tiag.​—Ntawv Nkauj 34:8.

^ [1] (nqe 1) Tau muab lub npe no hloov lawm.