Taip. Nors Biblija nėra mokslo žinynas, joje pateikta informacija moksliniams faktams neprieštarauja. Aptarkime keletą tai patvirtinančių pavyzdžių. Pastebėsite, kad mokslinės žinios, randamos Biblijoje, labai skiriasi nuo anais laikais gyvenusių žmonių įsitikinimų.

•   Visata turėjo pradžią (Pradžios 1:1). Daugelis senovinių legendų pasakoja priešingai – kad visata buvo ne sukurta, o susiformavo iš prieš tai viešpatavusio chaoso. Babiloniečiai tikėjo, kad visatą pagimdė dievai, kilę iš dviejų vandenynų. Kitos legendos byloja, esą visata atsirado iš milžiniško kiaušinio.

•   Visatą valdo nekintantys gamtos dėsniai, o ne kaprizingos dievybės (Jobo 38:33; Jeremijo 33:25). Įvairių tautų legendos teigia, kad prieš nenuspėjamus ir dažnai negailestingus dievų veiksmus žmonės yra bejėgiai.

•   Žemė kabo tuščioje erdvėje (Jobo 26:7). Senovėje daugelis tautų tikėjo, kad žemė yra plokščias skritulys, kurį laiko milžinas ar koks didžiulis gyvūnas, pavyzdžiui, laukinis jautis arba vėžlys.

•   Upes ir šaltinius maitina vanduo, išgaravęs iš vandenynų ir kitų telkinių ir paskui atgal į žemę iškritęs lietaus, sniego ar krušos pavidalu (Jobo 36:27, 28; Mokytojo 1:7; Izaijo 55:10; Amoso 9:6). Senovės graikai manė, kad upes maitina požeminis vandenynas, ir toks įsitikinimas gyvavo iki XVIII amžiaus.

•   Kalnai iškyla ir žemėja; dabartiniai kalnai kažkada buvo apsemti vandenynų (Psalmyno 104:6, 8). O kai kuriuose mituose sakoma, kad kalnus sukūrė dievai ir sukūrė tokius, kokie jie yra dabar.

•   Sanitarinės priemonės padeda saugoti sveikatą. Izraelio tautai duotame Įstatyme buvo nurodymai palietus dvėseną nusiprausti ir išsiskalbti drabužius, sergančius užkrečiama liga laikyti karantine, savo išmatas užkasti žemėje (Kunigų 11:28; 13:1–5; Pakartoto Įstatymo 23:13). O štai egiptiečiai tuo metu, kai šie įsakymai buvo duoti, atviras žaizdas gydydavo mišiniu, į kurio sudėtį įeidavo žmogaus išmatos.

 Ne, nešališkas Biblijos tyrinėjimas parodo, jog nėra. Toliau pateikiama keletas klaidingų nuomonių šiuo klausimu.

 Mitas. Biblijoje sakoma, kad visata buvo sukurta per šešias paras.

 Tiesa. Kada tiksliai Dievas sukūrė visatą, Biblijoje nepasakyta (Pradžios 1:1). Pradžios 1-ame skyriuje aprašytos kūrimo dienos buvo periodai, kurių trukmė taip pat konkrečiai nenurodyta. Net visas laikotarpis, per kurį buvo sukurti žemė ir dangus, irgi vadinamas „diena“ (Pradžios 2:4).

 Mitas. Biblijoje rašoma, kad augalai buvo sukurti anksčiau negu saulė, o juk ji būtina, kad vyktų fotosintezė (Pradžios 1:11, 16).

 Tiesa. Biblija atskleidžia, kad saulė – viena iš žvaigždžių, sudarančių „dangų“, – buvo sukurta pirmiau nei augmenija (Pradžios 1:1). Pirmąją kūrimo „dieną“, arba periodą, į žemę ėmė skverbtis blanki saulės šviesa. Iki trečiosios kūrimo „dienos“ atmosfera tiek praskaidrėjo, jog saulės šviesa buvo pakankamai stipri fotosintezei vykti (Pradžios 1:3–5, 12, 13). Ir tik vėliau saulė tapo aiškiai matoma iš žemės (Pradžios 1:16).

 Mitas. Biblijoje teigiama, kad saulė sukasi aplink žemę.

 Tiesa. Mokytojo 1:5 rašoma: „Saulė teka ir leidžiasi, skubėdama į vietą, iš kurios pateka.“ Tačiau šitaip tiesiog aprašomas iš žemės regimas saulės judėjimas. Net ir šiandien žmonės vartoja tokius posakius kaip „saulėtekis“ ir „saulėlydis“, nors žino, kad žemė sukasi aplink saulę, o ne atvirkščiai.

 Mitas. Pasak Biblijos, žemė yra plokščia.

 Tiesa. Biblijoje vartojamas posakis „žemės pakraščiai“ reiškia „tolimiausios žemės vietos“; tuo nenorima pasakyti, kad žemė yra plokščia ar kad turi kraštą (Apaštalų darbų 1:8). Panašiai ir posakis „keturi žemės kampai“ nereiškia, kad žemė turi keturis kampus, o nurodo visą pasaulį (Izaijo 11:12, A. Jurėno vertimas; Luko 13:29).

 Mitas. Biblija leidžia suprasti, kad apskritimo ilgis yra lygiai 3 kartus didesnis už jo skersmenį, tačiau iš tikrųjų tas santykis – apytiksliai 3,1416, arba π.

 Tiesa. Remiantis 1 Karalių 7:23 ir 2 Metraščių 4:2, „nuliedintos jūros“ skersmuo buvo dešimt uolekčių, o „trisdešimt uolekčių virvė buvo jos mastas aplink briauną“. Šie matmenys galėjo būti tiesiog suapvalinti. Arba čia nurodytas skersmuo yra ilgis nuo vieno išorinės briaunos krašto iki kito, o apimtis pateikta vidinio apskritimo.