Rodyti straipsnį

Kas yra Tora?

Kas yra Tora?

 Žodis „tora“ yra kilęs iš hebrajiško žodžio torá, kuris gali būti verčiamas „nurodymai“, „mokymas“, „įstatymas“ a (Patarlių 1:8; 3:1; 28:4). Toliau pateikiama pavyzdžių, kaip šis žodis vartojamas Biblijoje.

  •   Žodžiu torá nurodomos pirmos penkios Biblijos knygos: Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo. Jos dar vadinamos Penkiaknyge. Torą parašė Mozė, todėl ši knyga dar vadinama „Mozės Įstatymo knyga“ (Jozuės 8:31; Nehemijo 8:1). Iš pradžių, matyt, tai buvo viena knyga, bet vėliau, patogumo dėlei, buvo padalyta į penkias.

  •   Žodis torá vartojamas nurodant Izraeliui duotus įstatymus ir nuostatus dėl kokių nors konkrečių dalykų. Pavyzdžiui: „įstatymas [torá] apie auką už nuodėmę“, „nuostatai [torá] dėl raupsų ligų“, „nazarėno įstatymas [torá]“ (Kunigų 6:25, K. Burbulio vertimas; 14:57; Skaičių 6:13, K. Burbulio vertimas).

  •   Žodžiu torá kartais nusakomi priesakai ir pamokymai, kuriuos duoda tėvai, išmintingas asmuo arba pats Dievas (Patarlių 1:8; 3:1; 13:14; Izaijo 2:3).

Kas Toroje, arba Penkiaknygėje, užrašyta?

Klaidingos nuomonės apie Torą

 Klaidinga nuomonė. Toros įstatymai yra amžini, jų atmesti nevalia.

 Faktas. Kai kuriuose Biblijos vertimuose tam tikri Toros priesakai, tarp jų dėl Šabo, kunigystės ir Permaldavimo dienos, yra vadinami amžinais (Išėjimo 31:16; 40:15; Kunigų 16:33, 34). Tačiau šiose eilutėse pavartotas hebrajiškas žodis taip pat gali reikšti, kad kas nors tęsis neapibrėžtą laikotarpį, nebūtinai amžinai. b Nuo Mozės įstatymo įsigaliojimo praėjus maždaug 900 metų, Dievas nusakė, kad vietoj jo paskelbs „naują sandorą“ (Jeremijo 31:31–33). „Sakydamas ‘naują sandorą’, ankstesnę [sandorą] jis [Dievas] paskelbė esant atgyvenusią“ (Hebrajams 8:7–13). Naująja sandora Įstatymas buvo pakeistas Jėzaus Kristaus mirties pagrindu maždaug prieš 2000 metų (Efeziečiams 2:15).

 Klaidinga nuomonė. Sakytinė žydų tradicija ir Talmudas svarba prilygsta Torai.

 Faktas. Šventajame Rašte nerandame net užuominos, kad, be Toros, Dievas būtų davęs Mozei sakytinį įstatymą. Šventajame Rašte aiškiai pasakyta: „Tada Viešpats tarė Mozei: ‘Užrašyk šiuos žodžius’“ (Išėjimo 34:27). Sakytinį įstatymą sudaro žydų tradicijos, kurias įvedė fariziejai. Tik vėliau jos buvo surašytos, kurį laiką vadintos Mišna ir galiausiai įtrauktos į Talmudą. Nemažai tradicijų Torai prieštarauja. Todėl Jėzus fariziejams pasakė: „Dėl savo tradicijos jūs iš Dievo žodžio atėmėte galią“ (Mato 15:1–9).

 Klaidinga nuomonė. Moterų nevalia mokyti Toros.

 Faktas. Mozės įstatyme randame paliepimą, kad Įstatymas turi būti skaitomas visam Izraeliui, įskaitant moteris ir vaikus. Kokiu tikslu? „Kad išgirstų ir išmoktų Viešpaties, jūsų Dievo, pagarbiai bijoti ir ištikimai laikytis kiekvieno šio Įstatymo žodžio“ (Pakartoto Įstatymo 31:10–12). c

 Klaidinga nuomonė. Toroje yra užkoduotos informacijos.

 Faktas. Torą užrašęs Mozė teigė, kad joje pateikiama informacija yra aiški ir visiems pasiekiama, o ne užkoduota (Pakartoto Įstatymo 30:11–14). Mintis apie Toroje užslėptas tiesas yra neatsiejama nuo kabalos, tai yra mistinės žydų tradicijos. Kabalos mokytojai Šventajam Raštui aiškinti naudoja „gudriai išgalvotas“ priemones d (2 Petro 1:16).

a Žiūrėkite perredaguotą žinyno The Strongest Strong’s Exhaustive Concordance of the Bible versiją, 8451 įrašą skiltyje „Hebrew-Aramaic Dictionary-Index to the Old Testament“.

b Žiūrėkite Theological Wordbook of the Old Testament, t. 2, p. 672–673.

c Žydų tradicija, visiškai priešingai nei Tora, draudė moterims Torą tyrinėti. Štai, pavyzdžiui, Mišnoje cituojamas rabinas Eliezeras ben Hirkanas: „Leisti savo dukteriai domėtis Įstatymu tolygu mokyti ją ištvirkauti“ (Sota 3:4). Jeruzalės Talmude yra tokie žodžiai: „Geriau Torą sudeginti negu mokyti jos moterį“ (Sota 3:19a).

d Pavyzdžiui, kabalos šalininkų požiūris į Torą žinyne Encyclopaedia Judaica apibūdinamas taip: „Toros žodžiai iš esmės nereiškia nieko konkretaus, nors iš tikrųjų reiškia daug skirtingų dalykų skirtinguose lygmenyse“ (Antrasis leidimas, t. 11. p. 659).