1 Tesalonikiečiams 1:1–10

  • Pasveikinimas (1)

  • Paulius dėkoja Dievui už tesalonikiečių tikėjimą (2–10)

1  Paulius, Silvanas+ ir Timotiejus+ tesalonikiečių bendruomenei, esančiai bendrystėje su Dievu, mūsų Tėvu, ir Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Malonė jums ir ramybė.  Mes visada dėkojame Dievui minėdami jus visus savo maldose+  ir nuolatos mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje prisimindami, kaip su tikėjimu ir meile darbuojatės ir kaip ištveriate sunkumus, palaikomi vilties,+ kurią puoselėjate būdami bendrystėje su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi.  Mes žinome, Dievo mylimi broliai, kad jis jus išsirinko,  mat mūsų skelbiama geroji naujiena nebuvo vien žodžiai – ji reiškėsi galingai veikdama. Mes skelbėme šventosios dvasios padedami ir su tvirtu įsitikinimu. Patys žinote, kokie pas jus buvome ir kaip dėl jūsų stengėmės.  Nepaisydami sunkių išmėginimų+ jūs priėmėte žodį su šventosios dvasios teikiamu džiaugsmu. Jūs pasekėte mumis+ ir Viešpačiu+  ir tapote pavyzdžiu visiems tikintiesiems Makedonijoje ir Achajoje.  Jehovos* žodis jūsų dėka nuskambėjo ne tik Makedonijoje ir Achajoje – apie jūsų tikėjimą Dievu žmonės sužinojo visur,+ ir mums nebereikia nieko sakyti.  Jie patys pasakoja apie tai, kaip pas jus atvykome ir kaip jūs, palikę savo stabus,+ atsigręžėte į gyvąjį ir tikrąjį Dievą, nes trokštate jam vergauti 10  ir laukti iš dangaus ateinant jo Sūnaus,+ kurį jis prikėlė iš mirusių, tai yra Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.+

Išnašos