1. Kodėl mums turi būti įdomu sužinoti apie angelus?

SUSIPAŽINDAMI su žmogumi paprastai teiraujamės ir apie jo šeimą. Taip pat ir norėdami artimiau pažinti Jehovą turime šį tą sužinoti apie jo angelų šeimą. Biblijoje angelai vadinami „Dievo sūnumis“ (Jobo 38:7, Brb). Kokią tarnystę jiems yra skyręs Dievas? Ar jie turėjo kokios įtakos tam, kaip susiklostė žmonių gyvenimas žemėje? Ar angelai gali jums kaip nors padėti arba pakenkti?

2. Iš kur angelai atsirado ir kiek jų yra?

² Biblijoje angelai minimi šimtus kartų. Pažiūrėkime, ką sužinome apie juos iš kai kurių eilučių. Iš kur angelai atsirado? Kolosiečiams 1:16 (Vl) sakoma: „Per Jį [Jėzų Kristų] visa buvo sutverta danguje ir žemėje.“ Taigi ir dvasines esybes, vadinamas angelais, — kiekvieną atskirai, — Jehova Dievas sukūrė drauge su savo pirmagimiu Sūnumi. Kiek jų yra? Biblijoje nurodoma, jog esama šimtai milijonų angelų, ir visi jie — galingi (Psalmyno 103:20). *

3. Kas Jobo 38:4-7 pasakyta apie angelus?

 ³ Dievo Žodyje vaizdžiai rašoma, jog dedant žemės pamatus „visos dangiškosios būtybės šaukė iš džiaugsmo“ (Jobo 38:4-7, Brb). Taigi angelus Jehova sukūrė daug anksčiau nei žmones ir šią planetą. Šita Biblijos ištrauka dar liudija, kad angelai turi jausmus, nes „šaukė iš džiaugsmo“. Žodžiai „visos dangiškosios būtybės“ rodo, jog anuo metu visi angelai tarnavo Jehovai Dievui ir buvo vieninga šeima.

4. Kaip Biblija atskleidžia, jog Dievo angelams žmonės rūpi?

⁴ Jau nuo pat pradžių, kai buvo sukurti pirmieji mūsų protėviai, doriesiems angelams svarbi yra žmonijos gerovė; jiems labai rūpi, kaip Dievas įgyvendins žemėje, ką sumanęs (Patarlių 8:30, 31; 1 Petro 1:11, 12). Laikui bėgant dauguma žemės gyventojų nusigręžė nuo savo maloningo Kūrėjo. Ištikimus angelus tai, be abejo, liūdino. O jei nors vienas žmogus grįžta prie Jehovos, Dievo angelai džiaugiasi (Luko 15:10). Angelai nori Dievo tarnams gero, ir Jehova ne sykį siuntė juos į pagalbą savo ištikimiems garbintojams (Hebrajams 1:7, 14). Paminėsime keletą atvejų.

5. Kokių Biblijoje pasakojama atsitikimų, kai angelai padėjo Dievo tarnams?

⁵ Du angelai dievobaimingajam Lotui su dukterimis padėjo išsigelbėti, kai Dievo bausmė ištiko nedorumu pagarsėjusius Sodomos ir Gomoros miestus (Pradžios 19:15, 16). Po keleto šimtmečių stebuklingai žūties išvengė ir pranašas Danielius, kai buvo įmestas sudraskyti liūtams. Todėl Danielius sakė: „Mano Dievas atsiuntė savo angelą, ir šis užčiaupė liūtų nasrus“ (Danieliaus 6:23 [6:22, Brb]). Pirmajame mūsų eros  amžiuje angelas išvadavo iš kalėjimo apaštalą Petrą (Apaštalų darbų 12:6-11). Jėzų, kai šis pradėjo savo tarnystę žemėje, irgi palaikė angelai (Morkaus 1:13). Angelas jį sustiprino ir prieš pat mirtį (Luko 22:43). Kiek daug Jėzui reiškė jų parama tais lemiamais gyvenimo momentais!

6. a) Kaip angelai šiandien saugo Dievo tarnus? b) Kokius klausimus aptarsime?

⁶ Šiandien angelai nebepasirodo Dievo tarnams žemėje. Vis dėlto, nors nematomos, tos galingos būtybės saugo Dievo garbintojus, ypač nuo dvasinės žalos. Biblijoje sakoma: „Viešpaties angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti“ (Psalmyno 34:8 [34:7, Brb]). Kodėl šie žodžiai mums itin svarbūs? Todėl, kad pavojingos piktosios dvasios nori mus pražudyti! Kas jos? Iš kur atsirado? Kaip mėgina kenkti? Kad tai suprastume, turime vėl sugrįžti į žmonijos istorijos pradžią.

7. Ar daug žmonių Šėtonui pavyko atitraukti nuo Dievo?

⁷ Kaip jau kalbėta 3 skyriuje, vienas iš angelų panoro valdžios ir stojo prieš Dievą. Vėliau šis angelas buvo pavadintas Šėtonu bei Velniu (Apreiškimo 12:9). Po to, kai sugundė Ievą, per tolesnius daugiau nei pusantro tūkstančio metų Šėtonui pavyko atitraukti nuo Dievo beveik visus žmones, išskyrus ištikimuosius — kaip Abelį, Henochą, Nojų (Hebrajams 11:4, 5, 7).

8. a) Kaip kai kurie angelai tapo demonais? b) Kaip demonai gelbėjosi per tvaną?

⁸ Nojaus dienomis prieš Jehovą sukilo ir kiti angelai. Palikę savo dvasinę šeimą, jie nusileido žemėn  ir persikūnijo — tapo kaip žmonės. Kodėl? Pradžios 6:2 skaitome: „Dangiškosios būtybės žiūrėjo į [žmonių dukteris], matė, kokios jos gražios ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios patiko.“ Bet Jehova Dievas neleido jiems ilgai savivaliauti ir gadinti žmonijos. Sukėlė žemėje tvaną, ir per jį žuvo visi blogi žmonės. Išsigelbėjo tik ištikimi Dievo tarnai (Pradžios 7:17, 23). Maištingiesiems angelams — demonams — teko palikti fizinius kūnus ir grįžti į dangų. Kaip matome, jie stojo Velnio pusėn, todėl šis vadinamas ‘demonų valdovu’ (Mato 9:34).

9. a) Kaip buvo su demonais, kai grįžo į dangų? b) Apie kokią demonų įtaką dabar kalbėsime?

 ⁹ Grįžę į dangų demonai nebebuvo priimti į dorųjų angelų tarpą ir liko su savo vadu Šėtonu — atskirai nuo Dievo dvasinės šeimos (2 Petro 2:4). Dabar jie nebegali pasiversti žmonėmis, bet ir toliau daro labai blogą įtaką. Šėtonas ir jo demonai „suvedžioja visą pasaulį“ (Apreiškimo 12:9, Brb; 1 Jono 5:19). Kaip? Daugiausia demonai stengiasi žmones visaip klaidinti (2 Korintiečiams 2:11). Pakalbėkime plačiau, kaip jie tai daro.

10. Su kuo iš tikrųjų kontaktuoja žmonės, ieškantys ryšio su antgamtinėmis jėgomis?

¹⁰ Viena, kaip piktosios dvasios klaidina žmones, — vilioja užmegzti paslaptingą ryšį su antgamtinėmis jėgomis. Iš tikrųjų tai ne kas kita kaip kontaktavimas su demonais — tiesioginis ar per tarpininkaujantį žmogų. Biblija smerkia burtininkavimą, žyniavimą ir perspėja šalintis visko, kas su tuo susiję (Galatams 5:19-21). Demonams šitokie dalykai yra lyg žvejui jaukas. Kaip žvejas žino, jog skirtingų rūšių žuvims reikia skirtingo masalo, taip ir piktosios dvasios patraukia žmones per įvairaus pobūdžio okultizmą.

11. Kas yra būrimas ir kodėl tai ne krikščionims?

¹¹ Vienas demonų siūlomas jaukas — būrimas. Tai bandymas sužinoti ateitį arba ką nors nežinoma. Čia paminėtini įvairūs metodai: astrologija, taro kortos, krištolo rutulys, chiromantija (spėjimas iš delno linijų), sapnų bei kokių nors pranašingų ženklų aiškinimas.  Nors žmonės dažniausiai būrimą laiko nekaltu dalyku, Biblija rodo, jog pranašautojai veikia išvien su piktosiomis dvasiomis. Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 16:16-18 kalbama apie vieną tarnaitę, kuri turėjo „spėjimo dvasią“ ir pranašavo ateitį. Dvasią išvarius ji to sugebėjimo neteko.

12. Kodėl pavojinga mėginti bendrauti su mirusiaisiais?

¹² Demonai, be to, geba įteigti, jog įmanomas ryšys su mirusiaisiais. Daug kas tuo ir susiklaidina — ypač jeigu patys išgyvena netekties skausmą. Dvasių iškvietėjas gali pasakyti apie mirusįjį ką nors labai asmeniška ar prabilti tarsi to žmogaus balsu. Taigi lengva patikėti, kad mirusieji tikrai kažkur aname pasaulyje gyvena ir kad ryšys su jais padės numalšinti sielvartą. Bet šitaip ieškantys paguodos labai apsigauna. Kodėl? Nes mirusiojo žmogaus balsą imituoja demonai, — būtent jie spiritistinio seanso  tarpininkui suteikia apie tą asmenį žinių (1 Samuelio 28:3-19). O mirusieji, kaip sužinojome iš 6 skyriaus, yra nuėję į nebūtį (Psalmyno 115:17). Todėl tie, kas „teiraujasi mirusiųjų“, yra suklaidinti piktųjų dvasių ir elgiasi prieš Dievo valią (Pakartoto Įstatymo 18:10, 11; Izaijo 8:19, Brb). Saugokitės iš tolo šio pavojingo demonų masalo.

13. Ar įmanoma atsikratyti demonų baimės?

¹³ Piktosios dvasios ne tik klaidina, bet ir stengiasi įbauginti. Šėtonas ir demonai įniršę kaip niekad: jie žino mažai beturį laiko, nes greitai nebeteks savo galios (Apreiškimo 12:12, 17). Vis dėlto tūkstančiai žmonių, kuriuos anksčiau persekiojo piktųjų dvasių baimė, sugebėjo tos baimės atsikratyti. Kaip? Ir ką daryti tiems, kurie jau įsipainioję į okultizmą?

14. Kaip, sekdami pirmojo amžiaus Efezo krikščionimis, galime išsivaduoti iš piktųjų dvasių įtakos?

¹⁴ Biblijoje nurodoma, kaip atsiginti nuo piktųjų dvasių ir kaip nutraukti su jomis ryšį. Sektinas yra pirmojo amžiaus krikščionių, gyvenusių Efezo mieste, pavyzdys. Kai kurie iš jų prieš tapdami Kristaus mokiniais užsiiminėjo magija. Kaip išsivadavo iš šių pinklių? Biblijoje sakoma: „Nemaža užsiiminėjusių kerais sunešdavo savo knygas ir visų akyse sudegindavo“ (Apaštalų darbų 19:19). Sunaikindami burtų knygas tie nauji krikščionys parodė pavyzdį, ką reikia daryti norint išsilaisvinti iš piktųjų dvasių įtakos. Jeigu žmogus trokšta tarnauti Jehovai, turi atsikratyti visko, kas susiję su piktosiomis dvasiomis, — taip pat knygų, žurnalų, filmų, plakatų,  muzikos įrašų, kuriuose okultizmas propaguojamas. Būtina atsisakyti ir amuletų bei kitų dalykų, neva saugančių nuo nelaimės (1 Korintiečiams 10:21).

15. Ko mums reikia, kad atremtume piktųjų dvasių puolimą?

¹⁵ Efezo krikščionims, sunaikinusiems savo burtų knygas, apaštalas Paulius vėliau rašė: „Mes grumiamės [...] su [...] dvasinėmis blogio jėgomis“ (Efeziečiams 6:12). Taigi demonai nepasidavė — vis tiek stengėsi atitraukti juos nuo Dievo. Kas turėjo padėti krikščionims atsilaikyti? „Visais atvejais, — sakė Paulius, — pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo [Šėtono] strėles“ (Efeziečiams 6:16). Kuo tvirtesnis tas tikėjimo skydas, tuo mes atsparesni piktųjų dvasinių jėgų įtakai (Mato 17:20).

16. Kaip įgausime stiprų tikėjimą?

¹⁶ Kaip galime stiprinti tikėjimą? Studijuodami Bibliją. Sienos tvirtybė labai priklauso nuo pamato stiprumo. Panašiai ir su tikėjimu: kad būtų stiprus, turime jam padėti gerą pagrindą — sužinoti visą tiesą iš Dievo Žodžio, Biblijos. Jei kasdien skaitome Bibliją, gilinamės į ją, mūsų tikėjimas vis stiprės. Lyg siena jis saugos nuo piktųjų dvasių įtakos (1 Jono 5:5).

17. Kas dar mums padės atsilaikyti prieš piktąsias dvasias?

¹⁷ Ką dar turėjo daryti Efezo krikščionys? Jiems ir toliau reikėjo apsaugos, nes gyveno demonizmo apimtame mieste. Todėl Paulius jiems rašė: „Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais“ (Efeziečiams 6:18). Mes irgi gyvename demonų pavergtame pasaulyje ir pasipriešinti jiems įstengsime tik jei iš širdies melsime Jehovą apsaugos.  Žinoma, svarbu kreiptis į Dievą vardu (Patarlių 18:10). Tad nuolat prašykime jį gelbėti nuo „piktojo“ — Šėtono (Mato 6:13, Jr, išnaša). Jehova atsakys į tokias karštas maldas (Psalmyno 145:19).

18, 19. a) Kodėl galime neabejoti, jog laimėsime kovą su piktosiomis dvasiomis? b) Ką nagrinėsime kitame skyriuje?

¹⁸ Piktosios dvasios nori mums bloga, bet jei priešinamės Velniui ir artinamės prie Dievo vykdydami jo valią, tų dvasių nėra ko bijoti (Jokūbo 4:7, 8). Demonų galia ribota. Jie buvo nubausti Nojaus dienomis ir dar susilauks galutinės bausmės (Judo 6). Be to, mus saugo galingi Jehovos angelai (2 Karalių 6:15-17). Jie tikrai nori, kad atsilaikytume prieš piktąsias dvasias, ir mus karštai palaiko. Tad būkime arti Jehovos ir jo dvasinės šeimos. Venkime visko, kas susiję su okultizmu, ir gyvenkime, kaip moko Dievo Žodis (1 Petro 5:6, 7; 2 Petro 2:9). Tada tikrai laimėsime kovą su piktosiomis dvasiomis.

¹⁹ Tačiau kodėl Dievas iki šiol leidžia, kad piktosios dvasios kenktų žmonėms ir žemėje klestėtų blogis? Šį klausimą išsiaiškinsime kitame skyriuje.