2020 metais pasaulyje siautė COVID-19 pandemija, maža to, ne vieną regioną nusiaubė stichinės nelaimės. Kokią pagalbą Jehovos liudytojai suteikė nukentėjusiesiems?

 2020 tarnybiniais metais a Vadovaujančiosios tarybos Koordinatorių komitetas pandemijos ir stichinių nelaimių padariniams likviduoti iš suaukotų lėšų skyrė 28 milijonus JAV dolerių (23 milijonus eurų). Pagalba buvo suteikta nukentėjusiems nuo 200 suvirš nelaimių, tarp jų nuo COVID-19 pandemijos, tropinių ciklonų, potvynių Afrikoje, neramumų Venesueloje, sausros Zimbabvėje. Už tas lėšas buvo nupirkta maisto, vandens, drabužių, vaistų ir kitokių medicininių reikmenų, taip pat pasirūpinta laikina pastoge, valymo priemonėmis, statybinėmis medžiagomis ir įrankiais. Štai keletas pavyzdžių, kaip buvo organizuojama humanitarinė pagalba.

 COVID-19 pandemija. Pandemija palietė kone visus pasaulio gyventojus, ne išimtis ir mūsų bendratikiai. Nemažai kas susirgo, jautėsi išsekę emociškai, patyrė ekonominių sunkumų. Vien dėl pandemijos buvo suformuota daugiau kaip 800 pagalbos komitetų. Jų darbas buvo išsiaiškinti, kokie yra nukentėjusiųjų poreikiai, ir informaciją kuo skubiau perduoti Koordinatorių komitetui, kad šis galėtų efektyviai organizuoti pagalbą.

 Pagalbos komitetai pasirūpino, kad daugybė mūsų brolių ir sesių gautų maisto, vandens, sanitarijos priemonių, vaistų. Kai kuriose šalyse komitetai, bendradarbiaudami su vietiniais vyresniaisiais, padėjo bendratikiams gauti valstybės paramą.

 Mūsų pastangos neliko nepastebėtos. Štai Fildas Simvinga, valstybės tarnautojas iš Zambijos miesto Nakondės, mūsų broliams pasakė: „Nukentėjusioms šeimoms jūs suteikėte taip reikalingą pagalbą. Esame jums be galo dėkingi.“

 Maisto stygius Angoloje. Dėl COVID-19 pandemijos Angoloje ėmė trūkti maisto, jo kaina smarkiai išaugo. Daugelis mūsų brolių ir sesių tiesiog nebeįstengė nusipirkti būtiniausių maisto produktų.

 Brazilijos filialo buvo paprašyta nusiųsti bendratikiams į Angolą maisto paketų. Siekdami kuo geriau panaudoti lėšas, broliai kruopščiai apsvarstė, kokį maistą pirkti, kaip jį transportuoti, sudarė sutartis su didmenininkais. Vienas 20 kilogramų maisto paketas, įskaitant pristatymo išlaidas, vidutiniškai kainavo tik 22 dolerius (18 eurų). Pakete buvo ryžių, pupelių, aliejaus ir kitokių produktų. Iki šiol jau išsiųsti 33 544 tokie paketai – iš viso 654 tonos maisto. Kai kurių produktų buvo nupirkta ir pačioje Angoloje. Iš viso maistu aprūpinta jau daugiau kaip 50 000 tenykščių bendratikių.

 Kaip jaučiasi tokios pagalbos sulaukę mūsų broliai ir sesės? Aleksandras, gyvenantis atokioje šalies vietovėje, sako: „Tai man aiškiai liudija, kad Jehova mane myli ir kad nesu paliktas vienas. Jehovos organizacijai aš tikrai rūpiu.“ Vieniša mama Mariza sako: „Jehova išgirdo mano pagalbos šauksmą. Dėkoju jam ir jo organizacijai.“

 Sausra Zimbabvėje. 2020 tarnybiniais metais Zimbabvę alino baisi sausra ir milijonai žmonių atsidūrė ant bado slenksčio. Maisto ėmė trūkti ir tūkstančiams Jehovos liudytojų.

 Kad būtų pasirūpinta mūsų broliais, buvo suformuoti penki pagalbos komitetai. Prie pagalbos darbų prisidėjo šimtai skelbėjų – vieni pakavo maistą, kiti krovė jį į mašinas. Kai kurie bendratikiai maisto gabenimui paskolino savo transporto priemones. b Per 2020 tarnybinius metus maisto buvo parūpinta daugiau nei 22 700 žmonių, tam išleista 691 561 doleris (apie 570 000 eurų).

 Kai kurie mūsų bendratikiai jau buvo išbaigę visas maisto atsargas – ir tada atkeliavo siunta. Sulaukę pagalbos, broliai dėkojo Jehovai. Ne vienas netgi ėmė giedoti giesmes.

 Dvi našlaujančios sesės dalyvavo viename vietinės kaimo bendruomenės susirinkime, kuriame buvo aptariama, kaip gyventojams bus paskirstoma nevyriausybinės organizacijos siūloma labdara. Deja, visos kalbos galiausiai pakrypo į politiką ir sesės suprato, kad su iškeltomis sąlygomis paramai gauti jos paprasčiausiai negali sutikti. Sesėms išeinant pasigirdo replikų: „Tai paskui ir neprašinėkit, kad duotume valgyt!“ Bet štai vos po dviejų savaičių pas seses atvyko mūsų broliai ir atvežė maisto – o jų kaimynams anos paramos teko gerokai palaukti.

 Humanitarinė pagalba, kurią gavo mūsų broliai ir sesės, buvo puikus liudijimas aplinkiniams. Štai vienas pavyzdys. Mūsų sesė Priska gyvena mažame atokiame kaime. Nors dėl sausros patyrė didelių sunkumų, Priska kiekvieną trečiadienį ir penktadienį skirdavo tarnybai – net ir per pačią sėją. Kaimynai ne sykį užgauliai jai sakė: „Per tą tavo skelbimą tu ir tavo šeima galiausiai mirsit iš bado.“ Priska jiems atsakydavo: „Jehova niekada nepalieka savo tarnų.“ Ir jau visai netrukus broliai pristatė sesei maisto produktų. Kaimynams tai padarė didelį įspūdį. „Dievas tikrai tavęs nepaliko, papasakok apie jį daugiau“, – prašė jie Priskos. Dabar septyni jos kaimynai reguliariai klausosi per radiją transliuojamos sueigų programos.

 Žinome, kad artėjant šios santvarkos pabaigai stichinių nelaimių nemažės (Mato 24:3, 7). Norime nuoširdžiai jums padėkoti, kad remiate mūsų veiklą per svetainę donate.dan124.com ir kitais būdais. Jūsų aukos padeda laiku pasirūpinti mūsų brolių ir sesių poreikiais.