Kasdien mūsų kūnas kovoja su tyliais ir nematomais, bet gyvybei pavojingais priešais – bakterijomis, virusais, parazitais. * Apie tą kovą galbūt net nežinome, nes daugumą įsibrovėlių imuninė sistema pašalina dar nepasireiškus ligos simptomams. Tačiau kartais kovą laimi kenksmingi mikrobai. Tada savo organizmo apsaugą mums reikia stiprinti vaistais ir kitomis gydymo priemonėmis.

Tūkstančius metų žmonija beveik nieko nežinojo apie mikroskopinių ir kitokių kenksmingų organizmų keliamą pavojų. Tačiau devynioliktame amžiuje mokslininkai nustatė ryšį tarp mikrobų ir ligų, ir nuo tada esame geriau pasirengę jų saugotis. Medicinos pažanga padėjo įveikti kai kurias užkrečiamas ligas, tarp jų raupus ir poliomielitą, arba gerokai sustabdyti jų plitimą. Vis dėlto pastaraisiais metais kai kurios ligos, kaip antai geltonasis drugys ir dengė karštligė, sugrįžo. Pasiaiškinkime to priežastis.

• Kiekvienais metais po visą pasaulį keliauja milijonai žmonių ir taip prisideda prie ligų plitimo. Pasak žurnalo Clinical Infectious Diseases, keliautojai gali pernešti „beveik visų pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus“.

• Kai kurios bakterijos tapo atsparios antibiotikams. Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, „žmonija žengia poantibiotinės eros link, kurioje įprastos infekcinės ligos [...] gali vėl tapti mirtinos“.

• Pilietiniai neramumai ir skurdas neretai trukdo valdžiai kovoti su ligų plitimu.

• Daugeliui žmonių trūksta elementarių žinių, kaip apsisaugoti nuo ligų.

Nepaisant nerimą keliančių veiksnių, net besivystančiose šalyse yra paprastų, veiksmingų būdų, kaip ligų saugotis. Apie tai tolesniuose straipsniuose.