Kur galime rasti patikimą vadovavimą?

KAS gali parodyti kelią, kuriuo eidami pasiektume tikrąją sėkmę, — ne tai, ką sėkme laiko pasaulis, bet laimę teikiančią gyvenimo pilnatvę? Kaip jau minėta ankstesniame straipsnyje, kad gyvenimas būtų sėkmingas, mažų mažiausiai būtina laikytis teisingų moralės principų ir siekti kilnaus gyvenimo tikslo — dalykų, nepriklausančių nuo to, kiek žmogus garsus, turtingas arba įtakingas.

Kur galime rasti patikimus principus ir atsakymus į klausimus apie gyvenimo tikslą? Ar įsiklausydami patys į save? Pripažinkime, kad būdami netobuli esame linkę trokšti to, kas gali nuvesti klaidingu keliu (Pradžios 8:21). Todėl milijonai žmonių ir toliau vaikosi tuštybės — siekių, kurie Biblijoje apibūdinti kaip „kūno geismas, akių geismas ir didžiavimasis pragyvenimo ištekliais“ (1 Jono 2:16, Jr). Tai ne kelias į tikrąją sėkmę, o klystkelis, vedantis į nusivylimą ir nepasitenkinimą. Todėl ne veltui daugelis, norėdami rasti atsakymus į sudėtingesnius būties klausimus, ieško Kūrėjo vadovavimo. *

Ar turėtume pasikliauti Dievu?

Kodėl pasikliauti Kūrėju išmintinga? Jis žino, kodėl mus sukūrė, taigi gali pasakyti ir koks turi būti mūsų gyvenimo tikslas. Taip pat Dievas žino, kokius mus sukūrė — tiek fiziškai, tiek protiškai, tiek emociškai. Vadinasi, gali nurodyti ir kokių principų laikytis žmogui geriausia. Be to, jis pats yra meilės įsikūnijimas, todėl nori, kad būtume tikrai laimingi ir mus lydėtų sėkmė (1 Jono 4:8). Kur galime rasti jo meilingą vadovavimą? Šventajame Rašte, kurį Dievas mums parengė per 40 žmonių, jo pasirinktų rašytojais, arba sekretoriais * (2 Timotiejui 3:16, 17). Tačiau kodėl turėtume pasitikėti šioje knygoje užrašytais pamokymais?

Kaip sakė ryškiausias Dievo atstovas Jėzus Kristus, „išmintis pasiteisina savo darbais“, arba rezultatais (Mato 11:19; Jono 7:29). Dievo išmintis veda sėkmės ir nesibaigiančios laimės keliu — „kiekvienu geru taku“, o Dievo nepaisanti žmogiškoji išmintis — nesėkmės ir nepasitenkinimo link (Patarlių 2:8, 9; Jeremijo 8:9).

Prisiminkime praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje į pasaulio sceną atėjusią hipių erą. Atmesdami vyresnės kartos normas ir autoritetą, daugelis hipių, be kita ko, propagavo narkotikų vartojimą, gyvenimo šia diena  filosofiją ir seksualinę laisvę. Bet ar tokia gyvensena įrodė juos turint tikrosios išminties? Ar nurodė žmonėms tikrąjį gyvenimo tikslą ir moralės normas, kurios padėtų atrasti vidinę ramybę ir būti laimingiems? Istorija byloja, kad tai ne tik nepadarė žmonių geresnių, bet ir prisidėjo prie tolesnio visuomenės moralės nuosmukio (2 Timotiejui 3:1-5).

Priešingai nei žmonių filosofijos, Biblijos išmintis atlaikė laiko išbandymą (Izaijo 40:8). Skaitydami kitą straipsnį tikriausiai suprasite kodėl, nes jame aptariami šeši Biblijos principai, kuriais vadovaudamiesi milijonai žmonių kone iš visų tautų tampa tikrai laimingi ir jiems gyvenimas nusiseka, kad ir kokia būtų jų ekonominė arba socialinė padėtis.

[Išnašos]

[Rėmelis 5 puslapyje]

 ĮSITIKINIMAI, KURIE SĖKMĖS PAIEŠKAS DARO BEPRASMES

Nemažai žmonių tvirtina, jog Dievo nėra, o gyvybė — aklos evoliucijos produktas. Jei toks požiūris teisingas, gyvybė būtų tiesiog daugybės cheminių ir biologinių atsitiktinumų rezultatas, taigi ieškoti gyvenimo tikslo bei visuotinių principų būtų visiškai beprasmiška.

Kiti tiki, jog Dievas mus sukūrė, bet paskui paliko. Iš esmės šitoks įsitikinimas reiškia, jog dvasine prasme esame našlaičiai, vėlgi neturintys nei tikrojo gyvenimo tikslo, nei normų. Pasvarstykime: Dievas kiekvienam gyvūnui davė instinktus, reikalingus, kad šis užpildytų gamtoje jam skirtą nišą. Taip Kūrėjo išmintis aiškiai suvokiama iš mus supančio pasaulio. Ar tas pats Kūrėjas galėjo mus sukurti ir paskui palikti klaidžioti tamsoje? Jokiu būdu! (Romiečiams 1:19, 20)

Taigi ateistinių filosofijų įsitikinimai gyvenimo tikslo ir visuotinių principų paieškas daro beprasmes ir taip sumenkina pačią sėkmės sampratą.

[Iliustracija 5 puslapyje]

Kad Biblijos išmintimi pasikliauti verta, įrodo geri jos vaisiai