SIUZANAI klausimų apie Dievą ėmė kilti, kai jai buvo septyneri. Tuomet jos devynerių metų draugas Alas susirgo poliomielitu, ir ligoninėje jam buvo prijungtas dirbtinio kvėpavimo aparatas. Savo vaikystės išgyvenimus Siuzana aprašė straipsnyje, išspausdintame laikraščio The New York Times 2013 m. sausio 6 d. numeryje.

Aplankiusi Alą ligoninėje, Siuzana mamos paklausė: „Kodėl Dievas taip pasielgė su mažu berniuku?“

„Kunigas pasakytų, jog Dievas tam, matyt, turi savų priežasčių, – atsakė mama, – bet aš jų nežinau.“

Po dvejų metų, 1954-aisiais, jau buvo pradėta naudoti Jono Salko sukurta vakcina nuo poliomielito, tad Siuzanos mama pasamprotavo, kad ją atrasti mokslininkui galbūt padėjo pats Dievas.

„Tuomet jis galėjo padėti gydytojams daug anksčiau ir Alui nebūtų reikėję dirbtinio kvėpavimo aparato“, – padarė išvadą mergaitė.

Apibendrindama savo vaikystės patirtį, Siuzana rašė: „[Alas] mirė praėjus aštuoneriems metams; beje, tada jau buvau prisiekusi ateistė.“

Daugelis, kam yra tekę išgyventi kokią tragediją ar būti jos liudininkais, panašiai kaip ir Siuzana, neranda atsakymų, kodėl Dievas tai leido. Vieni dėl to tampa ateistais, kiti, nors ir neneigia, kad Dievas yra, pasidaro skeptikai.

Žinoma, tai nereiškia, jog tiek vieni, tiek kiti visiškai nieko nežino apie religiją. Priešingai, būtent nusivylimas religija juos ir atstumia nuo Dievo. Jų manymu, jokia religinė organizacija nesugeba atsakyti į esminius gyvenimo klausimus. Kokius? Paradoksalu, bet dažniausiai tie patys klausimai kamuoja ir tuos, kas tvirtina tikį Dievą. Aptarkime tris dalykus, kurių žmonės, jei tik galėtų, paklaustų Dievą, ir atsakymų į juos paieškokime Biblijoje.

Kodėl kyla toks klausimas?

Daugelis mano: „Jei Dievas žmones mylėtų, apsaugotų juos nuo nelaimių.“

PAMĄSTYKITE. Kitų kultūrų žmonėms būdingi papročiai ar įpročiai mums gali pasirodyti keisti ar net šokiruoti. Kartais jų poelgius galime suprasti neteisingai. Pavyzdžiui, vienur akių kontaktas laikomas nuoširdumo ženklu, kitur – nepagarbos. Tačiau net ir tokiais atvejais nebūtų protinga kaltinti nė vienos pusės. Tiesiog reikia geriau pažinti vietos papročius.

Ar negalėtų būti taip, kad neteisingai suprantame ir Dievo sprendimus? Vienų nuomone, tai, kad egzistuoja kančios, įrodo, jog Dievo nėra. Tačiau kiti, kurie suprato, kodėl Dievas leidžia kentėti, yra įsitikinę, jog Dievas egzistuoja.

KĄ SAKO BIBLIJA. Dievo mintys ir keliai skiriasi nuo mūsų (Izaijo 55:8, 9). Todėl tiek jo veiksmai, tiek priežastys, kodėl jis kurį laiką delsia, iš pirmo žvilgsnio mums gali pasirodyti keisti.

Vis dėlto Biblijoje nerasime tokių miglotų frazių, kaip antai „Dievo keliai nežinomi“. Priešingai, esame skatinami kuo geriau pažinti Dievą, taip pat paaiškinama, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip. * Beje, mes netgi galime prie jo artintis (Jokūbo 4:8).

Kodėl kyla toks klausimas?

Kai kas galbūt samprotauja: „Jei Dievas vertintų nuoširdumą, tarp tų, kurie jį garbina, nebūtų tiek veidmainystės.“

PAMĄSTYKITE. Įsivaizduokime sūnų, kuris paniekina tėvo auklybą ir palikęs namus gyvena palaidai. Nors tėvas tam nepritaria, leidžia apsispręsti jam pačiam. Ar kas, vėliau sutikęs tą sūnų, būtų teisus, pagalvojęs, kad šis turėjo blogą tėvą arba išvis jo neturėjo? Aišku, ne! Panašiai ir tikinčiųjų veidmainystė tiktai įrodo, jog Dievas kiekvienam leidžia pasirinkti savo gyvenimo kelią.

KĄ SAKO BIBLIJA. Dievas nekenčia religinės veidmainystės (Jeremijo 7:29–31; 32:35). Bet kaip elgtis, leidžia žmogui rinktis pačiam. Daugelis, kurie tvirtina tikį Dievą, iš tiesų laikosi žmonių išgalvotų religinių mokymų ir pačių nusistatytų dorovės normų (Mato 15:7–9).

Priešingai, religijoje, kuriai Dievas pritaria, veidmainystės nėra. * Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, – jei vieni kitus mylėsite“ (Jono 13:35). Tokia meilė turi būti be veidmainystės (Romiečiams 12:9). Daugumos religijų nariai to nesilaiko. Pavyzdžiui, 1994-aisiais, kai Ruandoje buvo vykdomas genocidas, dešimtys tūkstančių religingų žmonių žudė savo bendratikius vien dėl to, kad jie priklausė kitai genčiai. Tuo tarpu Jehovos liudytojai žudynėse nedalyvavo ir daugelis jų, net rizikuodami savo gyvybe, stengėsi apsaugoti bendratikius ir kitus žmones. Tokie nesavanaudiški poelgiai įrodo, kad religija gali būti neveidmainiška.

Kodėl kyla toks klausimas?

Kai kas gal mąsto: „Kodėl žmonės gyvena tik 80–90 metų ir miršta? Kokia prasmė taip trumpai gyventi?“

PAMĄSTYKITE. Daugelis net ir netikinčių Dievo vis dėlto stengiasi suprasti, kodėl gamtoje viskas taip sudėtinga, painu ir kartu dėsninga. Jie suvokia, kad mūsų planeta, Mėnulis bei kiti dangaus kūnai išdėstyti būtent taip, kad Žemėje galėtų egzistuoti gyvybė. Visatą valdančius fizikos dėsnius jie apibūdina kaip itin tikslius; net dėl mažiausio nuokrypio gyvybės egzistavimas Žemėje būtų neįmanomas.

KĄ SAKO BIBLIJA. Nors daug kas mūsų trumpą gyvenimą laiko pakankamu pagrindu manyti, kad Dievo nėra, gamtoje yra begalė įrodymų, jog Kūrėjas egzistuoja (Romiečiams 1:20). Kurdamas visa, kas mus supa, jis turėjo tikslą, ir su tuo glaudžiai susijusi priežastis, kodėl mes esame būtent čia. Dievas sukūrė žmones, kad jie amžinai gyventų Žemėje, ir šio tikslo neatsisakė (Psalmyno 37:11, 29; Izaijo 55:11).

Nors stebėdami gamtą galime įžvelgti, kad Dievas egzistuoja, ir net perprasti kai kurias jo savybes, atskleisti savo tikslą jis numatė kitu būdu. Kad suvoktume jo tikslą ir savo egzistencijos prasmę, tai mums turi atskleisti pats Dievas. Jis mums kalba per Bibliją paprastais, aiškiais joje užrašytais žodžiais. * Jehovos liudytojai kviečia jus be išankstinės nuostatos patyrinėti šią knygą ir joje pateiktus atsakymus.