Kadangi Jehova * yra visa ko Kūrėjas, be to, visagalis, daugelis linkę manyti, jog jis atsakingas už viską, kad ir kas nutiktų, taip pat ir nelaimes. Tačiau pažiūrėkime, kas apie tikrąjį Dievą rašoma Biblijoje.

• „Visi Viešpaties keliai teisūs“ (Psalmyno 145:17).

• „[Dievo] darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto Įstatymo 32:4)

• „Jehova yra kupinas užuojautos ir gailestingas“ (Jokūbo 5:11).

Dievas nelaimių nesukelia. Bet gal jis kursto kitus daryti blogus darbus? Tikrai ne. Šventajame Rašte teigiama: „Mėginamas niekas tenesako: ‘Esu Dievo mėginamas.’“ Kodėl? Kadangi „tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina“ (Jokūbo 1:13). Dievas mūsų nemėgina, arba nebando tikrinti, kokie esame, pastūmėdamas blogai elgtis. Taigi jis nei sukelia nelaimes, nei kursto daryti ką nors bloga. Kas tuomet kaltas?

Apie vieną žmonijos kančių priežastį Biblijoje rašoma: „Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb). Kai įvyksta kokia netikėta nelaimė ar nukenčia koks žmogus, daug priklauso nuo to, kur jis tuo metu buvo. Beveik prieš 2000 metų Jėzus Kristus kalbėjo apie nelaimę, kai sugriuvus bokštui žuvo 18 žmonių (Luko 13:1-5). Juos tai ištiko ne dėl to, kad buvo kuo nors prasikaltę; šie žmonės tiesiog atsidūrė nelaimės vietoje. Kaip daugelis prisimena, 2010-ųjų sausį Haitį sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Statistikos duomenimis, ši katastrofa nusinešė daugiau kaip 300 000 gyvybių, nepriklausomai nuo to, kokie žmonės tai buvo. Taip pat kiekvieną iš mūsų bet kada gali užklupti liga.

Dažnam gal kyla klausimai: „Argi Dievas negalėtų sustabdyti tokių pražūtingų nelaimių ar bent jau apsaugoti gerus žmones?“ Kad imtųsi tokių veiksmų, jis turi žinoti, kas bloga nutiks. Kadangi Dievas geba numatyti ateitį, reikėtų pasigilinti, ar jis šiuo gebėjimu naudojasi visada (Izaijo 42:9).

Biblijoje rašoma: „Dievas — danguje; jis daro visa, kas jam patinka“ (Psalmyno 115:3). Jehova daro tai, ką mano esant būtina, bet ne viską, ką galėtų daryti. Taip yra ir tuomet, kai  sprendžia, į ką pažvelgti iš anksto, o į ką ne. Pavyzdžiui, kai senovėje Sodomos ir Gomoros miestai prisipildė nedorybių, Dievas patriarchui Abraomui pasakė: „Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu“ (Pradžios 18:20, 21, Brb). Kurį laiką Jehova buvo nusprendęs nežinoti, kiek blogybių daroma šiuose miestuose. Akivaizdu, jog kartais jis nusprendžia iš anksto žinoti ne viską (Pradžios 22:12). Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad jis netobulas ar negali ko padaryti. Kadangi „jo darbai tobuli“, gebėjimą pažvelgti į ateitį Dievas suderina su savo tikslais; jis niekada neverčia žmonių elgtis vienaip ar kitaip * (Pakartoto Įstatymo 32:4). Kokia peršasi išvada? Ką žinoti iš anksto, Dievas pasirenka savo nuožiūra.

Daug kaltės dėl blogio tenka ir žmonėms. Štai kaip Biblijoje aprašoma, iš ko kyla blogi darbai. „Kiekvienas yra mėginamas, kai jo paties geismas jį traukia ir vilioja. Geismas pradėjęs pagimdo nuodėmę, o padaryta nuodėmė užtraukia mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15). Kai žmogus eina blogu keliu, ima tenkinti nederamus troškimus, pasekmės neišvengiamai būna liūdnos (Romiečiams 7:21-23). Kaip rodo istorija, žmonės yra pridarę siaubingų dalykų, tuo sukeldami didžiulių kančių. Negana to, piktavaliai daro blogą įtaką kitiems, todėl niekšingiems darbams nėra galo (Patarlių 1:10-16).

Ar neturėtų Dievas įsikišti ir nedorėlius sustabdyti? Pagalvokime, kaip esame sukurti. Šventajame Rašte sakoma, jog Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, kitaip tariant, panašų į save. Todėl gebame atspindėti Dievo savybes (Pradžios 1:26). Esame apdovanoti valios laisve, tad galime rinktis, ar mylėti Dievą ir daryti, kas teisu jo akyse, ar ne (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20). Jei Dievas mus verstų elgtis vienaip ar kitaip, argi neatimtų pasirinkimo laisvės? Argi netaptume panašūs į robotus, atliekančius tik tai, kam yra užprogramuoti? Tą patį būtų galima pasakyti, jei mūsų poelgiai ar tai, kas mums nutinka, būtų nulemta iš anksto. Kokie laimingi esame, kad Dievas gerbia mus, leisdamas patiems pasirinkti, kokiu keliu eiti! Tačiau tai nereiškia, jog skriaudos, kurias patiriame dėl žmogiškų  klaidų ir netinkamo sprendimo, žmoniją persekios amžinai.

Jei klausimą šio žurnalo viršelyje užduotumėte hinduistui ar budistui, veikiausiai išgirstumėte tokį atsakymą: „Nelaimės gerus žmones ištinka dėl karmos dėsnio. Jie pjauna tai, ką sėjo praeitame gyvenime.“ *

Kalbant apie karmą, verta atkreipti dėmesį, kas Biblijoje rašoma apie mirtį. Edeno sode, iš kur kilo žmonija, Kūrėjas pirmajam žmogui, Adomui, pasakė: „Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero bei pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti“ (Pradžios 2:16, 17). Jei Adomas nebūtų nusidėjęs Dievui jam nepaklusdamas, būtų gyvenęs amžinai. Mirti turėjo už neklusnumą Dievo įsakymui. Todėl gimus vaikams „mirtis prasiskverbė į visus žmones“ (Romiečiams 5:12). Vadinasi, galima teigti, kad „nuodėmės mokamas atlyginimas — mirtis“ (Romiečiams 6:23). Be to, Biblijoje aiškinama: „Kas miręs, tas atsiteisęs už nuodėmę“ (Romiečiams 6:7). Kitaip tariant, mirtis nubraukia visas per gyvenimą padarytas nuodėmes.

Šiandien milijonai žmonių aiškina, kad žmonijos kančių priežastis — karma. Tuo tikintieji su juos ar aplinkinius ištinkančiomis nelaimėmis dažniausiai susitaiko pernelyg nesisielodami. Bet taip mąstant nelieka jokios vilties, kad kančios kada nors baigsis. Tikima, jog vienintelė išeitis išsivaduoti iš šio atgimimų rato — įgyti tam tikrų žinių ir dorai elgtis. Tačiau šitoks mąstymas visiškai skiriasi nuo to, ko moko Biblija. *

Dėl visų blogybių kalčiausias ne žmogus, o Velnias. Šis kadaise buvęs Dievui ištikimas angelas „nesilaikė tiesos“ ir pasauliui užtraukė nuodėmę (Jono 8:44). Tai jis Edeno sode sukurstė maištą (Pradžios 3:1-5). Jėzus Kristus jį pavadino piktuoju ir pasaulio valdovu (Mato 6:13; Jono 14:30). Didžioji žmonijos dalis pasiduoda Šėtono įtakai ir nesilaiko teisingų Jehovos kelių (1 Jono 2:15, 16). „Visas pasaulis yra piktojo valdžioje“, — rašoma 1 Jono 5:19. Yra ir daugiau dvasinių kūrinių, kurie pasuko blogu keliu ir prisidėjo prie Šėtono. Iš Biblijos sužinome, kad Šėtonas ir jo demonai klaidina visą gyvenamą žemę ir čia sukelia daug vargo (Apreiškimo 12:9, 12). Todėl pagrindinis blogio kaltininkas yra Šėtonas.

Taigi Dievas nėra atsakingas už žmones ištinkančias nelaimes ir pats jų nesukelia. Priešingai, jis yra pažadėjęs blogį pašalinti. Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.