Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) neseniai priėmė sprendimą, kuriuo dar kartą pripažino jaunų vyrų teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų. 2017-ųjų spalio 12-ąją byloje Adianas ir kiti prieš Armėniją EŽTT nustatė precedentą, kokio pobūdžio alternatyvi tarnyba turi būti vyrams pasiūlyta.

Ilgus metus EŽTT jurisprudencijoje nebuvo numatyta teisė atsisakyti karo tarnybos. Todėl daug vyrų, atsisakančių tokios tarnybos, buvo persekiojami ir kalinami. Tačiau 2011-aisiais, kai buvo sprendžiama byla Bajatianas prieš Armėniją, EŽTT pozicija šiuo klausimu pasikeitė – teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų EŽTT pripažino viena pagrindinių žmogaus teisių. O Adiano byloje EŽTT nustatė, kad karo tarnybos atsisakantiems asmenims turi būti leidžiama atlikti tokią alternatyvią tarnybą, kuri yra grynai civilinė ir nėra baudžiamojo pobūdžio.

Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama, kaip EŽTT sprendimai Bajatiano, Adiano ir kitose bylose paskatino Armėnijos vyriausybę keisti požiūrį į karo tarnybos atsisakančius asmenis.

Vietoj alternatyvos – bausmė. Kai 2001 metais Armėnija tapo Europos tarybos nare, įsipareigojo priimti alternatyvios civilinės tarnybos (toliau – ACT) įstatymą, atitinkantį Europos standartus: ACT turi būti civilinė, prižiūrima ne karinių institucijų ir negali trukti ilgiau nei karo tarnyba. Armėnija taip pat pasižadėjo atleisti nuo bausmės visus, kurie dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą buvo nubausti. * Šių įsipareigojimų Armėnija dar nebuvo pradėjusi vykdyti, kai į kariuomenę buvo pašauktas Jehovos liudytojas Vahanas Bajatianas. 2002-aisiais už atsisakymą eiti karo tarnybą jis buvo nuteistas ir įkalintas. 2003-iaisiais V. Bajatianas EŽTT pateikė skundą teigdamas, kad Armėnija, jį įkalindama, pažeidė jo teisę į sąžinės ir religijos laisvę.

Netinkama alternatyva. 2004 metais Armėnijai priėmus ACT įstatymą, daug jaunų Jehovos liudytojų vietoj karo prievolės pareiškė norą atlikti alternatyvią tarnybą. Tačiau įsirašę į ACT programą, jie sužinojo, kad ją prižiūri ne civilinės, o karinės institucijos. Todėl pareigūnams pateikė pareiškimus, kad išeina iš ACT programos. Už tai juos suėmė, patraukė baudžiamojon atsakomybėn, kai kuriems skyrė įkalinimo bausmę. 2006 metų gegužę Haikas Chačatrianas ir 18 kitų liudytojų, atsisakančių karo tarnybos, pateikė skundą EŽTT teigdami, kad jie buvo neteisėtai patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir taip buvo pažeistos jų teisės. *

Keletas metų be teigiamų poslinkių. Kelerius metus Armėnija savo ACT įstatyme nedarė jokių pataisų. Jehovos liudytojai ir toliau atsisakydavo karinių institucijų prižiūrimos alternatyvios tarnybos, o Armėnija juos įkalindavo. Nuo 2004-ųjų (kai buvo priimtas ACT įstatymas) iki 2013-ųjų (kai ACT įstatymas buvo pataisytas) 24–36 mėnesių kalėjimo bausmę atliko 317 liudytojų.

Per tą laikotarpį EŽTT nuostata šiuo klausimu nelabai pasikeitė. 2009 metais EŽTT nagrinėjo V. Bajatiano skundą, kuriame jis teigė, jog jo teisę atsisakyti karo tarnybos gina Europos Konvencijos (toliau – Konvencija) 9 straipsnis, garantuojantis teisę į sąžinės ir religijos laisvę. EŽTT neturėjo kitos išeities kaip remtis savo keliasdešimties metų senumo jurisprudencija. EŽTT ir toliau laikėsi nuostatos, kad šalis pati sprendžia, ar suteikti asmeniui teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų. Jei šalis šios teisės nepripažįsta, Konvencijos 9 straipsnis neturi galios apsaugoti nuo baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą eiti karo tarnybą. Kadangi EŽTT sprendimas pasirodė nesiderinąs su tarptautiniais standartais dėl karo tarnybos atsisakymo, V. Bajatiano advokatai pateikė prašymą, kad bylą persvarstytų EŽTT Didžioji kolegija.

Lūžis. EŽTT Didžiajai kolegijai iš naujo išnagrinėjus bylą, įvyko lūžis. 2011-ųjų liepos 7-ąją EŽTT pirmą kartą tiesiai pareiškė, kad teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų gina Konvencijos 9 straipsnis. EŽTT teigimu, Konvencija yra „gyvas dokumentas“, kurį aiškinant reikia atsižvelgti į besivystantį įstatymą, dėl kurio „Europoje ir už jos ribų šiuo klausimu iš esmės buvo pasiektas bendras sutarimas“. Toks Didžiosios kolegijos sprendimas teisei atsisakyti karo tarnybos suteikė daugiau reikšmės Europoje ir įpareigojo Armėniją įvesti tinkamą alternatyvą karo tarnybos atsisakantiems asmenims.

„Jei asmuo atsisako atlikti karo tarnybą skatinamas rimto ir nenugalimo konflikto tarp pareigos tarnauti kariuomenėje ir asmens sąžinės arba gilių ir nuoširdžių religinių ar kitokių įsitikinimų, atsiranda tvirtas, nenuginčijamas, rimtas ir svarbus pagrindas pritaikyti 9 straipsnyje garantuojamas teises“ (Bajatianas prieš Armėniją [GC], Nr. 23459/03, § 110, EŽTT, 2011 m.).

Grynai alternatyvios civilinės tarnybos vis dar nebuvo. 2011 metų vasarą keturi Jehovos liudytojai, tarp jų Arturas Adianas, buvo nuteisti ir įkalinti už atsisakymą atlikti ACT, prižiūrimą karinių institucijų. Vyrai pateikė skundą EŽTT teigdami, kad Armėnija pažeidė jų teises: 2004-aisiais Armėnijoje įvesta alternatyvi tarnyba neatitinka Europos standartų ir prieštarauja jų sąžinei.

Civilinės tarnybos programą ir toliau prižiūrėjo karinės institucijos. 2012-ųjų lapkričio 27-ąją EŽTT paskelbė sprendimą byloje Chačatrianas ir kiti prieš Armėniją. Ji lietė 19 Jehovos liudytojų, kurie išėjo iš ACT programos, nes ji buvo prižiūrima ne civilinių, o karinių institucijų. EŽTT pareiškė, kad liudytojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir sulaikyti neteisėtai. Nors Chačatriano bylos išvadose buvo paminėta, kad pareiškėjai nesutinka atlikti ACT programos, nes ją prižiūri karinės institucijos, EŽTT šiuo klausimu jokio sprendimo nepriėmė.

Grynai alternatyvi tarnyba. 2013-ųjų vasarą Armėnijos valdžia pataisė įstatymą, kad, kaip žadėta dar 2001-aisiais, šalyje būtų įvesta alternatyvi civilinė tarnyba. Iki 2013-ųjų spalio dauguma kalėjusių Jehovos liudytojų buvo paleisti į laisvę. Kai kurie liudytojai pasirinko likti kalėjime, nes jiems skirtas bausmės laikas artėjo prie pabaigos. Nuo tol karo tarnybos atsisakantys asmenys Armėnijoje gali rinktis ACT.

Iš EŽTT sprendimų Bajatiano ir Chačatriano bylose tapo akivaizdu, kad teisė atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų yra viena pagrindinių teisių ir kad Armėnijos valdžia turi ją gerbti. Bet EŽTT tada dar nebuvo priėmusi sprendimo, kad ACT programa negali būti prižiūrima karinių institucijų.

Ši spraga buvo užtaisyta 2017-ųjų spalio 12-ąją, kai EŽTT paskelbė sprendimą byloje Adianas ir kiti prieš Armėniją. EŽTT padarė išvadą, kad teisė atsisakyti karo tarnybos yra ginama, todėl Armėnija privalėjo šios tarnybos atsisakantiems asmenims pasiūlyti Europos standartus atitinkančią alternatyvą. ACT turėjo būti prižiūrima ne karinių institucijų ir negalėjo būti baudžiamojo pobūdžio. EŽTT priteisė kompensaciją vyrams, kurie nesutiko atlikti netinkamos alternatyvios tarnybos ir už tai buvo nubausti.

„Teismas mano, kad teisė atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų, kurią garantuoja Konvencijos 9 straipsnis, būtų netikra, jei šaliai būtų leista organizuoti ir vykdyti alternatyvios tarnybos programą, pagal kurią įstatymiškai ar praktiškai asmuo karo tarnybai neturėtų alternatyvos, kuri būtų grynai civilinė ir nebūtų bauginamojo ar baudžiamojo pobūdžio“ (Adianas ir kiti prieš Armėniją, Nr. 75604/11, § 67, EŽTT 2017 m.).

2018 metų sausį Armėnijoje ACT jau buvo atlikęs 161 Jehovos liudytojas. 105 liudytojai šią tarnybą atlieka dabar. Tiek liudytojai, tiek ACT programą prižiūrintys pareigūnai džiaugiasi jos sėkme. Ji teikia naudą visuomenei ir yra priimtina vyrams, kurie vietoj karo prievolės nori atlikti alternatyvią tarnybą. Be to, įvedus šią programą, Armėnijoje gerbiamos žmogaus teisės.

André Carbonneau, vienas iš Armėnijos Jehovos liudytojams atstovavusių advokatų, pagyrė valdžią: „Peržiūrėjus EŽTT sprendimus, liečiančius Armėnijos liudytojus, akivaizdžiai matyti, kad nuo Bajatiano bylos 2011-aisiais buvo padaryta didelė pažanga. Sprendimai Chačatriano ir Adiano bylose įtvirtino tokią alternatyvią civilinę tarnybą, kuri neturi nieko bendro su karinėmis institucijomis. Tikimės, kad kitos šalys, kuriose nėra grynai alternatyvios civilinės tarnybos, atkreips dėmesį, kaip sėkmingai Armėnijoje vykdoma programa, kuri priimtina asmenims, atsisakantiems karo tarnybos dėl įsitikinimų, ir kartu naudinga visuomenei.“

1. 2017 m. spalio 12 d.

   EŽTT paskelbia sprendimą byloje Adianas ir kiti prieš Armėniją

2. 2014 m. sausis

   Jehovos liudytojai pradeda atlikti ACT pagal naują programą

3. 2013 m. lapkričio 12 d.

   Pirmą kartą per pastaruosius 20 metų nekalinamas nė vienas karo tarnybos atsisakantis Jehovos liudytojas

4. 2013 m. birželio 8 d.

   Armėnija pataiso ACT įstatymą, jis įsigalioja 2013-ųjų spalį

5. 2012 m. lapkričio 27 d.

   EŽTT paskelbia sprendimą byloje Chačatrianas ir kiti prieš Armėniją

6. 2012 m. sausio 10 d.

   Bylose Bucharatianas prieš Armėniją ir Caturianas prieš Armėniją EŽTT, remdamasi Bajatiano byla, priima sprendimą, kad Armėnija, įkalindama liudytojus, pažeidė Konvencijos 9 straipsnį

7. 2011 m. liepos 7 d.

   EŽTT Didžioji kolegija nustato teisės į sąžinės laisvę pažeidimą (Konvencijos 9 straipsnis) ir santykiu 16:1 apgina karo tarnybos atsisakančių asmenų teises byloje Bajatianas prieš Armėniją

8. 2009 m. spalio 27 d.

   EŽTT paskelbia sprendimą byloje Bajatianas prieš Armėniją ir pareiškia, kad Konvencijos 9 straipsnis negali būti taikomas karo tarnybos atsisakantiems asmenims. Byla perduodama EŽTT Didžiajai kolegijai

9. 2004 m.

   Armėnijoje priimamas ACT įstatymas. Šią tarnybą prižiūri karinės institucijos

10. 2001 m.

    Armėnija įsipareigoja priimti ACT įstatymą