Rodyti straipsnį

2014 M. LIEPOS 28 D.
UKRAINA

Teisėtvarkos abejingumas skatina nebaudžiamą elgesį ir vis didesnį smurtą Ukrainoje

Teisėtvarkos abejingumas skatina nebaudžiamą elgesį ir vis didesnį smurtą Ukrainoje

„Kai už nusikaltimą nebaudžiama, žmonės įpranta daryti bloga.“ Kokia teisinga ši patarlė, pasitvirtina Ukrainoje, kur vis daugiau Jehovos liudytojų nukenčia dėl religinės neapykantos. Jie dėkingi šalies valdžiai, kuri užtikrina tikėjimo laisvę, tačiau yra sunerimę, kad prieš juos pasitaiko vis daugiau išpuolių, o kaltininkai lieka nenubausti.

Išpuolių daugėja

Nuo 2008 metų Ukrainoje į Jehovos liudytojus dėl jų religinės veiklos buvo pasikėsinta 64 kartus. Šešiolika kartų užpuolikai buvo stačiatikių šventikai.

Nuo 2008 iki 2013 metų užfiksuota 190 vandalizmo atvejų, kai buvo stengiamasi nuniokoti Karalystės sales, taip pat 13 kartų pastatus bandyta padegti. 2012–2013 metais, lyginant su ketveriais ankstesniais, tokių vandalizmo atvejų padvigubėjo.

Be to, užpuolikai darosi vis agresyvesni. 2012-aisiais Donecko srityje dvi Karalystės salės buvo sudegintos ligi pamatų. 2013 metais du kartus su liudytojais buvo taip žiauriai susidorota, kad nukentėjusiesiems teko ilgą laiką gydytis ligoninėje.

Sumuštieji kreipėsi į valdžios atstovus užtarimo, tačiau veiksmingo tyrimo nebuvo imtasi, ir kaltieji nebuvo deramai nubausti.

Valdžios neveiklumas

Padegta ir vandališkai nuniokota Karalystės salė Horlivkoje (Donecko sritis, 2014 m. birželio 5 d.)

Vandalizmas. Pranešus apie incidentą, policija neatvyksta arba atvyksta pavėluotai. Parašius nukentėjusiojo pareiškimą, pareigūnai dažnai atsisako kelti bylą arba tai padaryti delsia. Net jei teisinių veiksmų ir imamasi, kaltininkai nenuteisiami arba jiems skiriama tik simbolinė bausmė. Nuo 2008 iki 2012 metų dėl 111 atvejų pareigūnai neiškėlė nė vienos baudžiamosios bylos.

Smurtiniai išpuoliai. Policininkai dažnai deramai neištiria įvykio arba nesistengia nustatyti kaltininkų. Jei byla ir iškeliama, užpuolikai retai kada nubaudžiami. O jei ir nubaudžiami, bausmė neatitinka nusikaltimo sunkumo, nes nusikaltėlių veiksmai nėra traktuojami kaip užpuolimas iš neapykantos.

Toks nebaudžiamumas skatina nusikaltėlius ir toliau smurtauti.

Oleksandro Tretiako užpuolimas

Oleksandras Tretiakas

2013 metų lapkričio 26 dieną, grįždamas namo iš skelbimo tarnybos, itin žiauriai buvo sumuštas 41 metų Jehovos liudytojas Oleksandras Tretiakas. Trys vyrai jį daužė daugiau kaip 20 minučių. Jis atpažino skriaudėjus. Tai buvo Ruslanas Ivanovas, išėjęs į atsargą policijos leitenantas Anatolijus Dovhanas ir jo žentas kelių eismo patrulis Evhenijus Ihlinskis. Tretiakui pavyko pasprukti, ir jis iškart buvo paguldytas į ligoninę dėl sunkių sužalojimų, tarp jų daugybinių pjautinių žaizdų, sumušimų, smegenų sutrenkimo ir sulaužytos nosies.

Nepaisant jo būklės, tyrėjai tai traktavo kaip „nenustatytų asmenų“ įvykdytą „nesunkų“ kūno sužalojimą. Po dviejų savaičių Tretiakas buvo pirma laiko išleistas iš ligoninės, nes priešingu atveju pareigūnai nebūtų galėję šio išpuolio traktuoti kaip „nesunkaus“ kūno sužalojimo. Tačiau jis jautėsi taip blogai, kad jau kitą dieną buvo grąžintas į ligoninę. Iš viso joje Tretiakas praleido 23 dienas.

Neseniai vienam iš užpuolikų, Ruslanui Ivanovui, buvo pareikšti kaltinimai, bet tik po to, kai šis jau buvo pasprukęs. Tretiakas baiminasi, kad į jį gali būti pasikėsinta dar kartą ir sako: „Nė kiek neabejoju, kad buvau užpultas ir vos nenužudytas iš religinės neapykantos liudytojams.“

Kaip reaguos pareigūnai?

Daugiau kaip 150 000 Jehovos liudytojų Ukrainoje jau daug metų džiaugiasi religijos laisve ir valdžios pareigūnų paslaugumu sprendžiant įvairius sunkumus. Liudytojai tikisi, jog Ukrainos teisėsauga tinkamai išnagrinės padarytus nusikaltimus ir nubaus kaltininkus, kad šie daugiau nesauvaliautų.