Ir al contenido

RI SIKʼINELABʼ KKAJ KKETAʼMAJ

¿Jachin xbʼanow ri Dios?

¿Jachin xbʼanow ri Dios?

Jun tat kubʼij che ri alaj ralkʼwal che kʼo siete ujunabʼ: «Ojer kanoq ri Dios xubʼan ri uwach Ulew y ronojel ri kʼo chuwach, xuqujeʼ xubʼan ri Qʼij, ri Ikʼ y ri chʼumil». Ri akʼal kchoman chrij y kuta che ri utat: «¿Y jachin xbʼanow ri Dios?».

«Nijun, ri Dios amaqʼel kʼolinaq», kchaʼ ri utat. Wariʼ xubʼano che ri akʼal kʼo ta chi kuto. Are kʼu, are chiʼ tajin kkʼiyik kraj kretaʼmaj más chrij wariʼ. Kʼax kubʼan che uchʼobʼik jasche kʼo ta nijun xbʼanow ri Dios. Kubʼij: «¿Jas ubʼanik wariʼ? Ri kajulew kʼo xbʼanowik». Kʼo ta nijun kyaʼow urespuesta ri upregunta: ¿jawchiʼ xpe wi ri Dios?

¿Jas kubʼij ri Biblia? Are junam rukʼ ri xubʼij ri jun tat che xqabʼij nabʼe kanoq. Ri Moisés xubʼij che ri Jehová: «Kʼa majoq chekʼiy taq ri juyubʼ, kʼa majoq chkʼojiʼ ri ulew xuqujeʼ ri nikʼajsaq, pa taq ri qʼijol ojer petinaq uloq kʼa pa ri kʼisbʼal taq qʼijol, lal lal Dios» (Salmo 90:1, 2). Kjunamataj rukʼ ri xubʼij ri profeta Isaías: «¿La xa pa uma ta awetaʼm? ¿La ma ta atom? Ri Ajawaxel, ri junalik Dios, ri xbʼanow ronojel ri uwach Ulew» (Isaías 40:28). Y ri carta re Judas kubʼij che ri Dios amaqʼel kʼolinaq (Judas 25).

Ri versículos riʼ kukʼutu che ri Dios, are ri Dios re «chbʼe qʼij saq» junam rukʼ ri xubʼij ri apóstol Pablo (1 Timoteo 1:17). Kraj kubʼij che ri Dios amaqʼel kʼolinaq (Apocalipsis 1:8). Man kʼo ta xbʼanow ri Dios; wariʼ are kbʼanowik che nim ubʼanik.

¿Jasche kojkun taj kqachʼobʼ wariʼ? Rumal che naj ta tiempo kojkʼasiʼk, y wariʼ kubʼano che junam ta kqabʼan che rilik ri tiempo junam rukʼ ri kubʼan ri Jehová che rilik. Jun kʼutbʼal, ri mil junabʼ xa jun qʼij chuwach ri areʼ, rumal che amaqʼel kʼolinaq (2 Pedro 3:8). Jun chi kʼutbʼal jun sakʼ che xa 50 qʼij kkʼasiʼk. ¿La kuchʼobʼ ri qakʼaslemal oj che 70 u 80 junabʼ kojkasiʼk? ¡Kuchʼobʼ taj! Junam rukʼ wariʼ, ri oj kojkun taj kqajunamaj qibʼ rukʼ ri Dios. Junam ta ri qachomanik rukʼ ri rech ri areʼ (Isaías 40:22; 55:8, 9). Rumal laʼ kʼo jujun jastaq kojkun taj kqachʼobʼ che ri ubʼantajik ri areʼ.

Rukʼ wariʼ kqachʼobʼo che ri Dios amaqʼel kʼolinaq. Wet kʼo xbʼanow ri Dios are riʼ ri ajbʼanol re ronojel. Are kʼu ri Biblia kubʼij che ri Jehová are xbʼanow ronojel ri jastaq (Apocalipsis 4:11). Xuqujeʼ, qetaʼm che ojer kanoq kʼo ta ri kajulew (Génesis 1:1, 2). Rukʼ wariʼ kqetaʼmaj che ya kʼo chi ri Dios are chiʼ majaʼ kbʼan ri kajulew. Xuqujeʼ kʼolinaq chik are chiʼ majaʼ kubʼan ri uKʼojol y ri ángeles (Job 38:4, 7; Colosenses 1:15). Y wariʼ kukʼutu che are chiʼ ri Dios majaʼ keʼubʼan ronojel ri jastaq, xaq utukel kʼolik. Rumal laʼ kʼo ta nijun xbʼanowik.

Ri umajtajik ri kajulew y ri qakʼaslemal kukʼutu che ri Dios amaqʼel kʼolinaq. Xaq xiw ri areʼ yaʼowinaq kikʼaslemal ronojel ri jastaq (Job 33:4).