Rabiguet

¿Radzak ni ná la Biblia né ni ná ciencia la?

¿Radzak ni ná la Biblia né ni ná ciencia la?

Mod rabexa la Biblia láani

 Scú. La Biblia rasetlaa tipnés cós xomodpa rabexa ciencia láani, ná diti nacni toib libro de ciencia. Nigoreʼ guinino tipnés cós ni rasuidy la Biblia. Sadudylo cuent que radzakni né ni ná buñnan ló naareʼ né que diti radzakni né ni goniʼ buñ ló dzú ni cuáni.

  •   Goyoʼ ni bisaʼ Gudxlio né guibá (Génesis 1:1). Tipnés diitzdaʼ ni cuá ló dzú ni see, rasetlani que diti goyoʼ ni bisaʼ Gudxlio né guibá, náyibu que stipláacani goyaʼni. Buñ babilonios goniʼyibu que dioxh ni bisaʼ Gudxlio né guibá bireʼyibu ló chop nisdaʼ. Né láaca noʼ buñ ni goniʼ que Gudxlio né guibá bireʼni lainy toib dxit ropdann.

  •   Tanli guibá né Gudxlio raquiinni leyes par labúu gonyni dxiin (Job 38:33; Jeremías 33:25). Per xidal diitzdaʼ rasuidyni que noʼ dioxh mal né labúu gonyibu nitisi nainy layibu né buñgudxlio.

  •   Gudxlio noʼni labu (Job 26:7). Ló dzú ni see bunyibu pensary que Gudxlio nacni toib láach, né que toib buñ o toib nimal noʼoy láani, xomod toib búfalo o toib luk.

  •   Noʼ guʼuc né dxilany portín tanli ló nisdaʼ o órni ma golés guié riás gobalaʼ né racni xcaay de ngú rac guié o riab guié laver né radxinni racni nís stoib (Job 36:27, 28; Eclesiastés 1:7; Isaías 55:10; Amós 9:6). Buñ griegos ni bibany nírcu bunyibu pensary que guʼuc ralanyni ló nisdaʼ. Scá bunyibu pensary dada ló siglo XVIII.

  •   Conforma radudy íz riaʼ dainy né láaca ranitlóni; dainy ni rimbuno ló naareʼ, goyoʼ dzú goyoʼni lainy nisdaʼ (Salmo 104:6, 8). Per tipnés diitzdaʼ, náni que ló dzú ni see dioxh bisaʼ guirácani xomodpa nacni nigoreʼ.

  •   Pal nacno buñ nayaa sacno buñ nasac. Xiley Dios buny mandaryni israelitas naguip ña órni ma godanyibu toib gueʼet, nabeʼyibu tiplad buñ ni caxoʼ par diti nalat galguitz ladyibu né nacachyibu xcuʼyibu (Levítico 11:28; 13:1-5; Deuteronomio 23:13). Per ló dzúcu, buñ egipcios biquiinyibu xcuʼ buñ xomod remeidy.

¿Noʼ galrraché ló la Biblia la?

 Tipnés buñ ná que la Biblia rasuidy cós ni diti rasuidy ciencia. Per órni nanoy rasuidyno láani, radudyno cuent que diti nigolú ni náyibu. Guibiʼno xi falz ragotzyibu la Biblia.

 Falz ni ragotzyibu: La Biblia ná que Gudxlio né guibá goyaʼni ló xhoop govitz de veinticuatro ór.

 Ni nigolú: La Biblia rasuidy que Dios bisaʼ guibá né Gudxlio ló dzú ni see (Génesis 1:1). Né diti raniʼni balacpa gocla dzú ni rasetlaa capítulo 1 de Génesis. Per diti ngúsi, Génesis 2:4 raibyni «dzú» tiemp ni gocla «Dios par bisaʼ gudxlio né guibá».

 Falz ni ragotzyibu: La Biblia ná que primer goyaʼ guixaʼ después goyaʼ Govitz, per pal diti goyoʼ Govitz diti labúu goyoʼ fotosíntesis (Génesis 1:11, 16).

 Ni nigolú: La Biblia ná que antes de nasaʼ Dios guixaʼ nír «bisaʼbu guibá», ladni goyoʼ vitzón, né nanno que Govitz nacni toibtica vitzón (Génesis 1:1). Primer «dzú» ni gosaló bisaʼ Dios cós, Govitz bisaníni ló Gudxlio per moda nachoch gocni. Ló ni rion «dzú», ma más biraa lainy guibá. Né por ngú, xtox Govitz ma labúu bidxinni ló Gudxlio né ma goyoʼ fotosíntesis (Génesis 1:3-5, 12, 13). Después, Govitz ma labúu bisanídxichni guidopynac Gudxlio (Génesis 1:16).

 Falz ni ragotzyibu: La Biblia ná que Govitz rasaani né que Gudxlio noʼni toibsi lagary.

 Ni nigolú: Eclesiastés 1:5 ná: «Govitz ralanyni né riásni, naguel rasaani par guilainyni stoib». Texto reʼ rasetlani ni rabiʼno desde Gudxlio, órni rabiʼno govitz ralooypa rasaani. Guirá buñ raniʼ «ma bireʼ govitz, ma golainy govitz» o «ma goyaais govitz», ná nanno que Gudxlio ngú ni rasaa diti Govitz.

 Falz ni ragotzyibu: La Biblia ná que Gudxlio nacni toib láach.

 Ni nigolú: Órni la Biblia raniʼ ro radopy «Gudxlio», o ro raloxni, radudyni diitz lagary ni riaʼan más sit; diti radudyni diitz que Gudxlio nacni toib láach (Hechos 1:8; nota). Scúca, órni raniʼni «guidapca squin gudxlio» radudyni diitz guidopynac Gudxlio. Nacni xomod órni ranino ló naareʼ que Gudxlio napni «tap puntos cardinales», norte, sur, este né oeste (Isaías 11:12; Lucas 13:29).