Rabiguet

¿Xigony testigos xtuny Jehová diti ronyibu xilanii xcalgoity Jesús xomodpa rony stipnés religión láani?

¿Xigony testigos xtuny Jehová diti ronyibu xilanii xcalgoity Jesús xomodpa rony stipnés religión láani?

 Testigos xtuny Jehová ronydo xilanii xcalgoity Jesús mod raxel la Biblia gacni, lanii reʼ láaca laani «cena del Señor» o último galrroxtzu (1 Corintios 11:20). Per guirá crenys né costumbres ni nap stipnés religión de xilanii xcalgoity Jesús diti sieedni ló la Biblia.

¿Xigony rac xilanii xcalgoity Jesús?

 Ronydo Cena del Señor par guisetnaladxdo xcalgoity Jesús né láaca par guiduidydo guixquix ni bunybu por guirá buñ (Mateo 20:28; 1 Corintios 11:24). Lanii reʼ diti raduidyni galnasác ni maca a guirá ni rony láani né láaca diti ratuidyni xcalkié buñ scásiʼ. a La Biblia ná que Dios satuidy xcalkiéno scásiʼ pal napno fe ló xcalgoity Jesús né diti por ni gonyno toib lanii (Romanos 3:25; 1 Juan 2:1, 2).

¿Balac buelt gonyno láani ló toib íz?

 Jesús bixel xpiin gony Cena del Señor per diti goniʼbu balac buelt gacni ló toib íz (Lucas 22:19). Tipnés buñ rony pensary que non gacni guirá beʼo, guirá xomal, guirá dzú, xidal buelt ló toib dzú o xidal buelt pal raquiinni. Per noʼ tipnés cós ni non guisetnaladxno órni gonyno lanii reʼ.

 Jesús gosalóbu bunybu Cena del Señor dzú ni guirá judíos buny Pascua; né dzucuca goitybu (Mateo 26:1, 2). Láabu golútzaybu dzú ni bunybu láani. La Biblia ratzak xcalgoity Jesús né xilieen ni raity ló lanii Pascua judía (1 Corintios 5:7, 8). Xilanii Pascua gocni toibsi buelt ló toib íz (Éxodo 12:1-6; Levítico 23:5). Xpiin Jesús ni goyoʼ ló primer siglo bunyibu xilanii xcalgoity Jesús toibsi buelt ló toib íz, né lóodo ni nacdo testigos xtuny Jehová láaca scúca ronydo láani portín ronydo mod rasetlaa la Biblia. b

¿Xí dzú né xí ór non gac lanii reʼ?

 Mod ni buny Jesús láani diti nosi rasienni lóono balac buelt gacni ló toib íz, xalagary ngú láaca raibyni lóono xí dzú né xí ór non gacni. Láabu gosalóbu bunybu lanii reʼ dzú 14 beʼo nisán íz 33, bunybu láani órni ma goyaais Govitz mod rasetlaa calendary ni biquiin buñ judío de ló xtzúbu (Mateo 26:18-20, 26). Testigos xtuny Jehová láaca ronydo láani dzucuca, xomodca buny xpiin Jesús ni bibany ló primer siglo. c

 Ló íz 33, 14 de nisán biabni toib dzú vierna, per ló stipnés íz labúu guiabni ló nitisi dzú lainy xomal. Par que testigos xtuny Jehová ran pu dzupa riab 14 de nisán, layibu ronyibu xomod buny buñ ni bibany ló xtzú Jesús, né diti raquiinyibu calendary ni raquiin buñ judíos ló naareʼ. d

Páa né vino

 Ló lanii copy ni buny Jesús biquiimbu páa ni diti biotz né levadur né láaca biquiimbu vino ni biaʼan órni godoxtzuyibu ló xilanii Pascua (Mateo 26:26-28). Por ngú, lóodo láaca raquiindo páa ni diti nap levadur né ni diti ma biotz né stoib cós. Láaca raquiindo vino diti xinís balach ni yása gac vino, diti raquiindo vino ni ma biotz dxiin, alcohol, guixaʼ o stipnés cós.

 Tipnés religión raquiin páa ni ma biotz levadur. Per ló la Biblia, levadur raduidyni diitz galkié né cós yox (Lucas 12:1; 1 Corintios 5:6-8; Gálatas 5:7-9). Por ngú, páa ni diti nap levadur raduidyni diitz laidy Jesús ni diti nap galkié (1 Pedro 2:22). Stipnés religión raquiin xinís balach xalagary guiquiinyibu vino, portín náyibu que la Biblia ná que diti non gueeno vino, per ndeʼ diti nigolúni (1 Timoteo 5:23).

Rony representarni xpeʼel né xiruny Jesús

 Páa ni diti ma biotz lavadur né vino ni raquiindo ló Memorial rony representarni laidy né xiruny Jesús. Tipnés buñ ná que páa né vino radxin racni xpeʼel né xiruny Jesús per diti scú láani. Láaca diti riotzni né xpeʼelbu o xirunybu. Nigoreʼ guibiʼno xí rasuidy la Biblia de láani.

  •   Pal Jesús naxelbu xpiimbu ñeʼ xirunybu ndeʼ naduidy diitz que caxelbu xpiimbu gony toib galkié nisló Dios, portín Dios ná que diti non guá buñ runy (Génesis 9:4; Hechos 15:28, 29). Jesús dipa naxelbu xpiimbu ñony toib cós ni Dios rianladx, portín par Dios runy nigolú rasacni (Juan 8:28, 29).

  •   Xpiin Jesús diti goʼyibu xiruny Jesús portín órni bunyibu lanii reʼ Jesús nabanysa né xirunybu yása guixuʼni (Mateo 26:28).

  •   Jesús goitybu «toibsi buelt por tipzo» (Hebreos 9:25, 26). Pal páa né vino nigolú radxin racni xiruny né xpeʼel Jesús, ndeʼ naduidy diitz que guirá íz órni buñ rony lanii reʼ ñacni susica nagaityibu Jesús stoib.

  •  Jesús goniʼ: «Diti guisian gonyto láani par guisetnaladxto naʼ», diti goniʼbu: «Colgony stoib buelt mod goti» (1 Corintios 11:24).

 Tipnés buñ raluladx que páa né vino ni raquiinno ló lanii cú nigolúpa radxin racni xiruny né xpeʼel Jesús. Scú raluladxyibu portín scú ná ló xpibliayibu. Guibiʼno ximod, tipnés Biblia ná que órni Jesús bisetlabu vino biquiimbu diitzreʼ: «Ndeʼ xiruni» (Mateo 26:28). Per diitz ni biquiin Jesús láaca labúu nadzaʼni scareʼ: «Ndeʼ raduidy diitz xiruni» o «ndeʼ rony representar xiruni». e Guisetnaladxno que órni Jesús bisuidybu buñ biquiimbu metáforas né ngúca biquiimbu órni bisetlabu de xirunybu (Mateo 13:34, 35).

¿Chú layibu roo páa né reʼ vino?

 Órni testigos xtuny Jehová rony lanii de xcalgoity Jesús, goxési buñ reʼ vino né roo páa ni raquiindo dzúcu. ¿Xigony racni scú?

 Portín né runy ni bixúbu gosalóbu toib «acuerdo copy» ni goyoʼ xalagary acuerdo ni buny Jehová né gudx Israel (Hebreos 8:10-13). Ni roo páa né reʼ vino ló Memorial layibu ngú buñ ni noʼ ló acuerdo copy cú. Diti guirá buñ labúu gueʼ né guá láani, nosi buñ ni Dios ma golú (Hebreos 9:15; Lucas 22:20). Guirá buñ ni Dios ma golú sony mandaryibu toibsi né Jesús lainy guibá. La Biblia raniʼtzay que nosi nacyibu 144.000 buñ (Lucas 22:28-30; Revelación 5:9, 10; 14:1, 3).

 La Biblia rasetlaa que nosi «tidxó xiil» sony mandary né Jesús, per raniʼni que lóono sioʼno lad «xidalguixo buñ» ni guibany ló Gudxlio por tipzó (Lucas 12:32; Revelación 7:9, 10). Ná diti reeno vino né diti roono páa ló Memorial lóono rioʼno ló lanii cú portín mod cú raslooyno que raduidyno guixquix Jehová por ni biscadbu xiimbu goity por guirácano (1 Juan 2:2).

a Ló guiich El Espíritu Santo, la Iglesia y los sacramentos ló página 12 náni scareʼ: «La Biblia diti raquiin diitz sacramento: raniʼni de misterio. [...] Ló Nuevo Testamento diti sieed diitz bautismo né Eucaristía [xilanii Cena del Señor]».

b Bibiʼ The New Schaff-Herzog Encyclopedia of Religious Knowledge, volumen IV, páginas 43-44, né McClintock and Strong’s Cyclopedia, volumen VIII, página 836.

c Bibiʼ The New Cambridge History of the Bible, volumen 1, página 841.

d Buñ judío de ló naareʼ raquiinyibu calendary astronómica par ganyibu pu dzú riab primer dzú de beʼo nisán, per buñ ni bibany ló siglo primero diti biquiinyibu ngú. Buñ judíos ni bibany nírcu gonyibu que beʼo nisán ma gosalóni órni ma labúu rienlóyibu beʼo copy desde gudx Jerusalén, ndeʼ rac toib dzú o más después de beʼo copy astronómica. Por ngú, diti toibsi dzú rony testigos xtuny Jehová xilanii xcalgoity Jesús né Pascua xtuny buñ judío ni rac ló naareʼ.

e Bibiʼ Biblias: A New Translation of the Bible, de James Moffatt; The New Testament—A Translation in the Language of the People, de Charles B. Williams; né The Original New Testament, xtuny Hugh J. Schonfield.